2021 m. rugsėjo mėn. PwC ir EFPIA paskelbtas tyrimas parodė, kad viešosios sveikatos priežiūros išlaidos Vidurio ir Rytų Europos šalyse (VRE) augo lėčiau nei bendrasis vidaus produktas (BVP) ir šiandien vienam gyventojui jos gali būti iki 5 kartų mažesnės nei ES5 šalyse. Esant dabartiniam sveikatos priežiūros finansavimo didinimo tempui kai kurioms VRE šalims prireiks daugiau nei 50 metų, kad pasiektų ES5 šalių sveikatos rezultatų lygį, rašoma pranešime spaudai.
2017 m. ES5 šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje) BVP vienam gyventojui buvo vidutiniškai 50 proc. didesnis nei Vidurio ir Rytų Europos šalyse, tačiau viešosios išlaidos sveikatos priežiūrai vienam gyventojui buvo vidutiniškai 2,5 karto didesnės nei VRE šalyse. PwC tyrimas atskleidė, kad jeigu Vidurio ir Rytų Europos šalys sveikatos priežiūrai išleistų tą pačią BVP dalį kaip ir ES5, tai vidutinės viešosios išlaidos vienam gyventojui sveikatos priežiūros srityje galėtų padidėti 65 proc.
Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvoje sveikatos apsaugos valstybinis finansavimas yra vienas mažiausių ir siekia vos 4,29 proc. nuo BVP. Mažiau už Lietuvą sveikatos apsaugai skiria Bulgarija (4,22 proc.) ir Rumunija (4,06 proc.), o EBPO (Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros organizacijos) šalių vidurkis, nuo kurio atsiliekame jau ilgus metus, yra trečdaliu didesnis ir siekia net 6,6 proc. nuo BVP dydžio.
Lietuva – gėdingai pirmaujanti sveikatos priežiūros rezultatuose
Lietuvoje, kaip ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, vidutinė gyvenimo trukmė yra 5 metais trumpesnė nei ES5 šalyse. VRE šalims reikėtų vidutiniškai 22 metų, norint pasiekti dabartinį ES5 gyvenimo trukmės vidurkį – 82 metus. Kai kurioms šalims pasiekti vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę kaip ES5 pavyktų greičiau, pavyzdžiui, Slovėnijai reikėtų 4 metų, tačiau Lietuva vidutinę ES5 gyvenimo trukmę galėtų pasiekti tik po 46 metų.
Lietuvoje kartu su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai turi 3 kartus mažesnes galimybes išgyventi nei ES5 šalyse. Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių yra absoliuti lyderė tarp visų ES šalių - 2016 m. Lietuvoje nuo šių ligų mirė 561 gyventojas, o ES5 šalių vidurkis – 89 mirtys.
Vidurio ir Rytų Europos šalyse pacientų, sergančių plaučių ir storosios žarnos vėžiu, išgyvenamumas padidėjo atitinkamai 22 proc. ir 13 proc., tačiau vis tiek ženkliai atsilieka nuo ES5. 2010–2014 m. VRE plaučių vėžiu sergantis pacientas turėjo beveik trečdaliu mažesnę tikimybę išgyventi nei ES5 pacientas. ES5 šalyse penkių metų išgyvenamumas sergant plaučių vėžiu yra 16 proc., Lietuvoje –9,9 proc. Storosios žarnos vėžiu vidutinis išgyvenamumas ES5 šalyse 63 proc., Lietuvoje – 56,9 proc., krūties vėžiu vidutinis išgyvenamumas ES5 šalyse 86 proc., Lietuvoje – 73,5 proc.
Vaistų prieinamumas Lietuvoje – vienas iš blogiausių visoje ES
PwC tyrimas taip pat atskleidė, kad jau ir taip trūkstami ištekliai ne visada išleidžiami efektyviai, o tai lemia prastesnį sveikatos paslaugų prieinamumą, įskaitant ir inovatyvius vaistus. Vidutiniškai tik 34 proc. naujų inovatyvių vaistų, kuriuos yra patvirtinusi Europos vaistų agentūra (EMA), yra prieinami Vidurio ir Rytų Europoje ir laukti jų tenka vidutiniškai 304 dienoms ilgiau nei ES5 gyventojams.
Lietuvoje vaistų prieinamumo problema ypač skaudi. W.A.I.T. tyrimo duomenimis 2016–2019 m. Lietuvoje iš 152 EMA patvirtintų vaistų prieinami buvo tik 26, tuo tarpu ES5 5alyse – vidutiniškai 107.
ES5 šalių pacientai turėjo dvigubai didesnį naujų inovatyvių onkologinių vaistų prieinamumą nei Vidurio ir Rytų Europos pacientai, tai reiškia jie turėjo daug mažesnę riziką mirti nuo vėžio. 2016 – 2019 m. Lietuvoje buvo prieinami tik 10 inovatyvių onkologinių vaistų, ES5 šalyse – 33.
Lietuvoje naujų vaistų, kurie buvo prieinami 2016–2019 m. reikėjo laukti 780 dienas, kai ES5 – vidutiniškai 370 dienas. Vadinasi, jeigu mūsų šalies pacientas serga onkologine ar sunkia lėtine liga ir laukia inovatyvių vaistų, galinčių reikšmingai pakeisti ligos eigą – prailginti išgyvenamumą ar pagerinti gyvenimo kokybę – atsiranda didelė tikimybė, kad jis naujo gydymo nesulauks arba sulauks per vėlai.
Inovacijos sveikatos apsaugoje – ne išlaidos, o investicijos
Nepakankamos investicijos į sveikatos priežiūrą ir neefektyvus turimų išteklių paskirstymas yra svarbūs veiksniai, lemiantys tokius ryškius sveikatos priežiūros ir inovatyvių vaistų prieinamumo skirtumus tarp įvairių šalių. Lietuva, kaip ir kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys, susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais, tokiais kaip COVID-19 pandemija, senstanti visuomenė ir didėjanti lėtinių ligų našta, todėl sveikatos sistemai reikės patenkinti padidėjusią sveikatos priežiūros paklausą ir kitus būsimus sveikatos priežiūros iššūkius, o tuo pačiu išlikti finansiškai tvaria.
PwC atliktas tyrimas pabrėžia poreikį didinti sveikatos priežiūros investicijas Vidurio ir Rytų Europos šalyse bei siūlo kelias sistemines reformas, kurias būtų galima įgyvendinti. Tai sveikatos sistemų skaitmeninimas, sveikatos priežiūros finansavimo būdų reforma, įvedant integruotus biudžetus ir naujas mokėjimo schemas, leidžiančias pagerinti finansinių išteklių paskirstymą ir naujų vaistų finansavimo tvarumą, taip pat priemonės, skirtos padidinti išlaidų vaistams efektyvumą ir inovatyvių vaistų prieinamumą.
Taip pat labai svarbu pripažinti, kad išlaidos sveikatos priežiūrai yra investicija į mūsų visuomenės ateitį, ekonominio augimo ir fiskalinio tvarumo skatinimo priemonė. PwC tyrimas atskleidė, kad VRE šalys patiria didelių ekonominių ir fiskalinių nuostolių dėl ligų ir negalios poveikio darbingo amžiaus gyventojams. Sumažinus neveiklumą dėl ligos ar negalios 10 proc., galima ekonominė ir fiskalinė nauda VRE šalyse siektų 8,6 mlrd. Eurų. Lietuvoje sumažinus neveiklumą dėl ligos ar neįgalumo 10 proc., numatomas metinis BVP padidėtų 285 mln. Eurų.
„Todėl dar kartą norėtųsi atkreipti dėmesį, jog kuriant gerovės valstybę, Lietuvos sveikatos sektorius viešųjų finansų požiūriu turėtų tapti prioritetine sritimi ir Vyriausybės programoje numatyti siekiai „užtikrinti efektyviausią šiuolaikinį gydymą“, „sudaryti galimybes pacientams pasiūlyti geriausius, inovatyviausius ir veiksmingiausius gydymo būdus“ pagaliau taptų konkrečiais veiksmais.
Tam būtina sukurti ilgalaikę ir tvarią sveikatos apsaugos plėtros politiką ir užtikrinti elementarų jau priimtų sprendimų tęstinumą, sukurti pacientų inovatyvaus gydymo vertinimo ir planavimo sistemą bei užtikrinti jos sklandų veikimą. Deja, tenka konstatuoti, kad gyventojų sveikata nėra įtraukta į valstybės prioritetų sąrašą, o gerovės valstybės vizija, nesprendžiant fundamentalių sveikatos sistemos problemų, taip ir liks tik utopija”, – sako Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė Agnė Gaižauskienė.
