„Naujo karinio poligono steigimas, buvo keletas teritorijų vertinta, vertintos ir teritorijos kituose rajonuose, bet šiuo atveju buvo pasirinktas Rūdninkų poligono atkūrimas ir vystymas“, – per spaudos konferenciją po VGT posėdžio sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Rūdninkų poligonas šią vasarą visuomenės dėmesio centre atsidūrė vietos gyventojams bandžius pasipriešinti planams jo teritorijoje laikinai apgyvendinti per sieną su Baltarusija Lietuvą užplūdusius neteisėtus migrantus.
Pasak A. Anušausko, pietryčių Lietuvoje netoli sienos su Baltarusija esantis Rūdninkų poligonas plėtrai pasirinktas dėl atgrasymo politikos.
„Valstybės gynimo požiūriu didesnės Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų buvimas pietryčių regione didina bendrą atgrasymo potencialą ir tai yra vienas svarbiausių dalykų, kodėl steigiamas ir atkuriamas šis poligonas būtent toje vietoje“, – pažymėjo A. Anušauskas.
Ministras teigė, kad naujo poligono steigimas būtų pradėtas 2024 metais, iki to laiko turės būti atliktas socialinis, ekonominis, aplinkosauginis, finansinis ir kiti projekto vertinimai, priimti reikiami teisės aktų pakeitimai.
„Parengiamieji darbai nėra tokie greiti, socialinis-ekonominis-aplinkosauginis-finansinis vertinimas užtruktų iki kitų metų rudens, vėliau teisinių dalykų dėl žemės perėmimo tvarkymas iki 2024 metų ir tuo metu prasidėtų poligono steigimas“, – sakė A. Anušauskas.
Prieš pradedant poligono vystymo darbus Seimui bus teikiamas nutarimo projektas dėl šio projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu.
Ministras taip pat tvirtino, kad poligono plėtra vyks atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus, derinant su vietos bendruomene.
Anot jo, Šalčininkų rajono valdžia išsakė poreikį gerinti infrastruktūrą, tad „tiems keliams, kurie juosia Rūdninkų poligoną ir šalia esančias teritorijas, jų tiesimui turės būti skiriamas dėmesys“.
„Vystant ir atkuriant šį poligoną šioje teritorijoje reikės išspręsti ir aplinkosauginius klausimus, nes mes siekiame, kad būtų padaryta kuo mažesnė įtaka gamtai. Kariuomenė įvertino ir kitų šalių patirtį, vystant poligonus panašose vietose“, – sakė ministras.
„Šioje teritorijoje nėra sodybų, nėra privačių žemės sklypų, nėra gyvenančių gyventojų, tik už poligono teritorijos ribų. (...) Noriu pabrėžti dar kartą – poligono steigimas nepadaro tų teritorijų uždaromis, jos kaip ir buvo, taip ir bus atviros vietos žmonėms, kurie nori susipažinti su gamta“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Rūdninkų poligonas sovietmečiu veikė kaip tankodromas. Sovietų kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos 1993 metais, poligonas buvo perduotas Viešojo saugumo tarnybai.