Taip pat bus aptarta atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, BNS informavo Prezidentūra.
Prancūzija jau kurį laiką prašo Lietuvos siųsti specialiųjų operacijų karių į Malį. Jie dalyvautų europinėje pajėgų grupėje „Takuba“, padedančiai vietos ginkluotosioms pajėgoms kovoti su džihadistais.
Vasarą su šiuo prašymu į G. Nausėdą kreipėsi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Diskusijos dėl Malio VGT kils aptariant Seimo suteikiamą mandatą Lietuvos kariams dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose 2022–2023 metais
Lietuvos kariai Malyje padėtų tarptautinėms pajėgoms malšinti 2012 metais įsiplieskusį islamistų sukilimą.
Vis dėlto Europos šalių misija Malyje pakibo ant plauko paaiškėjus, kad šios šalies valdžia ėmė derėtis dėl paramos su Rusijos karine kompanija „Wagner“.
Prezidentūra nedetalizuoja, kokius kariuomenės infrastruktūros plėtros planus planuojama aptarti, tačiau krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas rugpjūtį žadėjo „artimiausiais mėnesiais“ priimti sprendimus dėl naujo karinio poligono vietos.
Lietuvoje didžiausi yra Pabradės ir Gaižiūnų poligonai, bet stiprėjant Lietuvos kariuomenei ir augant sąjungininkų karių skaičiui jų ima nebepakakti, o dabartinių plėtra jau praktiškai nebeįmanoma.
Pernai svarstyta naują poligoną rengti vakarinėje šalies dalyje, netoli Kuršėnų ir Telšių, bet sulaukus vietinių gyventojų pasipriešinimo planų atsisakyta.
Pagal Konstituciją, Valstybės gynimo taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
