Nuo liepos 1-osisos, Lietuvoje priėmus naująjį darbo kodeksą, įsigaliojo naujovės. Visų pirma numatyta daugiau darbo sutarčių variantų. Šiuo metu galioja 8 rūšių darbo sutartys.
Naujajame darbo kodekse sudaryta galimybė dirbti daugiau viršvalandžių. Maksimali jų trukmė per metus padidinta nuo 120 iki 180 valandų, be to, kolektyvinėje sutartyje galima susitarti ir dėl ilgesnės jų trukmės.
Paprastesnė ir pigesnė tapo darbuotojo atleidimo tvarka. Darbdaviui numatyta daugiau galimybių atleisti darbuotojus, įskaitant ir greitą atleidimą per 3 darbo dienas.
Nustatyta nauja atostogų skaičiavimo tvarka. Jos skaičiuojamas darbo, o ne kalendorinėmis dienomis. Darbuotojams suteikiama 20 ar 24 darbo dienų kasmetinės atostogos, priklausomai nuo to, ar dirbama 5, ar 6 darbo dienas per savaitę. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.
Stiprinamas darbo tarybų vaidmuo. Jos darbdavio iniciatyva privalo būti sudarytos įmonėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų.
Išplečiama Trišalė taryba. Vyriausybės nutarimu ketverių metų kadencijai iš 21 nario - po lygiai iš nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų ir darbdavių organizacijų atstovų, Vyriausybės atstovų.
Sudaromos palankesnės sąlygos gauti nedarbo išmoką. Pastoviojo nedarbo išmokos dalis nuo šios sudaro 30 proc. minimalios mėnesio algos (MMA) - dabar tai yra 114 eurų, o kintamoji išmokos dalis priklauso nuo buvusių asmens pajamų. Pirmuosius tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 50 proc. gavėjo vidutinių mėnesio pajamų, 4–6 mėnesį – 40 proc., 7–9 mėnesį. – 30 procentų.
Darbuotojų atstovai kitąmet tikisi pokyčių
Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irina Judina sako, jog darbo kodekse vaizduojamas labai idealus, iniciatyvus darbuotojas ir labai geranoriškas darbdavys. Tačiau tam, kad tai virstų realybe, kuo greičiau iš naujojo darbo kodekso reikia išbraukti žemo lygio pavaldumą.
„Du straipsniai darbo kodekse, kurie tiesiog yra ideologinio pobūdžio. Darbo santykių apibrėžime ir darbo sutarties sąvokos apibrėžime yra nurodoma, kad darbuotojas privalo dirbti darbdavio naudai ir paklūsti jo nurodymams. Tai labai ideologinis momentas, kuris ir nustato, kad darbo kodeksas yra silpnesio ir stipresnio, dviejų šalių santykių reguliavimas, kuris vis dėlto pažemina darbuotoją,“ - įsitikinusi I. Judina.
„Tikiuosi, kad artimiausiu laiku tos vergiškos sąvokos, nors ir nesinori jų taip vadinti, tačiau kito žodžio tam apibūdinti nėra, bus išbrauktos iš darbo kodekso. Jeigu norime idealių, aprašytų darbo kodekse santykių, šias žemo lygio pavaldumo, paklusnumo sąvokas privalome išbraukti. Juk tiek darbdavys, tiek ir darbuotojas turi siekti bendro, kolektyvinio rezultato, o ne dirbti vieno ar kito labui, paklūsti. Tai kuria neteisingumo ir nesąžinigumo kriterijus, kurių čia, neturėtų būti,“ - įsitikinusi I. Judina.
Neva iš čia seka ir tolimesnis darbo santykių reguliavimas.
„Santykiai nėra lygiateisiai ar lygiaverčiai, kaip siekiama. Kai darbuotojas išlieka pavaldus darbdaviui, tai galimybė jam diktuoti savo sąlygas yra labai maža, nebent darbuotojo profesija deficitinė ir paklausi. Be to, ar įmanoma darbuotoją priversti kūrybiškai ir su iniciatyva dirbti, kai jis paklūsta ir dirba kažkam kitam? Kai pats nėra suinteresuotas ir neturi galimybės dirbti sau? Tuomet ir turime daug situacijų, kai darbinius santykius aiškinamasi teismuose,“ - teigia I. Judina.
Darbo kodeksas kol kas tik siektinas idealas
Darbuotojų atstovė džiaugiasi, kad naujasis darbo kodeksas numato daugiau darbo sutarčių rūšių, detalizuoja darbo apmokėjimo sistemą. Tačiau kyla klausimas, kaip visa tai vyks realybėje. Esą kol kas darbo kodeksas tik siektinas idealas.
„Kalbant apie apmokėjimo tvarką. Juk kai žmogus ateina dirbti ir gauna minimalų atlyginimą, jis nori žinoti, kaip bus reguliuojamas jo darbo užmokestis, ar veikia premijų sistema. Ši, beje, buvo vienas iš sudėtingiausių dalykų. Darbdaviai tik per kolektyvines sutartis buvo priversti tokią sistemą sukurti. Tad svarbu, kad naujasis darbo kodeksas apibrėžia aiškią atlyginimo mokėjimo sistemą, kuri turi būti prieinama kiekvienam. Tik neiašku ar tai bus realybėje?“ - kalbėjo I. Judina.
Dar vienas minusas, kurį įvardina darbuotojų atstovai - darbo tarybos.
„Profsąjungos nuo to labai nukentės, kad konsultavimo ir informavimo funkcijos, perduotos darbo taryboms. Profsąjungos turi dar vieną tarpininką, iš kurio gaus informaciją. Be to, jau kitais metais turėtume matyti rezultatus. Analitikai turėtų pateikti duomenis, kaip darbo tarybas organizuoti sekėsi darbdaviams ir kokia administracinė atsakomybė jų laukia už tai, jeigu šios tarybos jie ne inicijavo,“ - kalbėjo I. Judina.
Darbo kodekse trūksta lankstumo
Tuo tarpu darbdavių atstovas, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas sako, jog tiek verslo, tiek ir pramonės atstovai vertina, kad valstybė žengė žingsnį ir priėmė naująjį darbo kodeksą. Tačiau kai kurie punktai toli gražu nebe atitinka šių dienų.
„Pirmiausia tai, kad jis išvydo dienos šviesą, jau yra gerai. Tiek verslas, tiek ir pramonė vertina šį pirmą žingsnį. Tačiau šiai dienai, kitos valstybės, mūsų konkurentės, jau nuėjusios tolyn. Mes galime kalbėti ir akcentuoti, kad kažką nuveikėme, bet kitos šalys jau pritraukia kur kas daugiau investuotojų, o mes kai kuriuose punktuose jau pralaimime,“ - mano A. Stulpinas.
Naujajame darbo kodekse esą trūksta lankstumo, galimybės darbdaviui ir darbuotojui patiems susitarti.
„Nesigilinant į detales - darbo kodekse trūksta abipusio supratimo. Tiek priimant į darbą, tiek ir atleidžiant. Sudarant darbo sutartį turi būti susitariama, kokie yra abiejų pusių lūkesčiai, jie turi būti apibrėžiami tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo. O tai šiuo atveju padaro ne dvi suinteresuotos pusės, o įstatymas. To pasekoje, negalimas abiems naudingas susitarimas. Darbdaviui ir darbuotojui neleidžiama susitarti ko jie nori vienas iš kito. Tad daugiau turėtų būti lankstumo, galimybių susitarti, priimti kompromisą, leisti pačioms, abiems pusėms įsipareigoti. Tai būtų geriausias sprendinys,“ - teigia A. Stulpinas.
Verslo atstovas sako, jog naujasis darbo kodeksas – didelis žingsnis į priekį. Tačiau ties juo neturėtų būti sustota. „Tai toks projektas, kuris nuolat turi būti tobulinamas, vystomas atsižvelgiant į šiandieninę situaciją. Juk jau dabar, kai kurios nuostatos – neveikia, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, demografinius klausimus ir panašiai,“ - aiškino A. Stulpinas.
