Jeigu viskas seksis gerai, pertvarka turėtų prasidėti jau nuo kitų metų, bet, neabejotina, kad Seime ir visuomenėje ji sukels daug diskusijų. Visų pirma dėl to, kad vieniems darbo užmokestis turėtų augti vienu ypu ir stipriai, o kitiems – neaugti arba augti priklausomai nuo šalies ekonominės raidos. Taip pat ketinama atsisakyti kai kurių privilegijų, o kada jų atsisakymas buvo priimamas maloniai ir be prieštaravimų?
Ingridos Šimonytės Vyriausybė savo programoje žadėjo sukurti tokią viešojo administravimo sistemą, kuri suteiktų galimybių į viešąjį sektorių pritraukti, jame išlaikyti bei motyvuoti aukščiausios kompetencijos specialistus, gerinti visuomenei teikiamų paslaugų kokybę.
Ar taip nutiks, priklauso nuo daug veiksnių, bet kai kurios planuojamos pertvarkos detalės jau dabar kelia daug klausimų Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sąjungai, savo pastabas išsakė Prezidentūra bei daug kitų institucijų.
Kam – algos šuolis, o kam – įšaldymas
Viešasis sektorius apima valstybės tarnautojus, įskaitant ir įstaigų vadovus, politikus, valstybės pareigūnus, taip pat prokurorus, teisėsaugos institucijų pareigūnus, karius, teisėjus bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojus. Valdančiųjų planuojama pertvarka turėtų paliesti beveik visų išvardintų profesijų žmones, tik vienus reforma pradžiugins, o kitiems ji nelabai patiks.
Daugiausia klausimų, kaip visuomet, kyla dėl darbo užmokesčio. Paprastai darbo užmokesčio didinimas tam tikriems sektoriams yra susijęs su jo patrauklumo didinimu: kuo didesni atlyginimai, tuo noriau žmonės renkasi atitinkamą darbą, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, pastaruoju metu skamba istorijos apie teisėjus, kurie palieka savo tarnybą dėl pernelyg žemo darbo užmokesčio.
Valdantieji suplanavo, kad darbo užmokesčio skaičiavimas viešajame sektoriuje bus keičiamas: nustatomi nauji koeficientai, o planuojamų metų bazinė pareiginė alga bus lygi praėjusių metų vidutiniam šalies mėnesio darbo užmokesčiui. Tokiu būdu, jeigu reformą rudenį pavyktų priimti, 2023 m. bazinė pareiginė alga būtų lygi 2021 m. vidutiniam mėnesiniam šalies atlyginimui – tai yra 1579,4 eurams.
„Kitaip sakant, atsistojama į darbo rinkos situaciją, kad tai nepriklausytų nuo politikų malonės, technokratų įžvalgų – tiesiog prisirišama prie vidutinio darbo užmokesčio“, – naujienų portalui tv3.lt sako premjerės I. Šimonytės patarėjas Vitas Vasiliauskas, kuruojantis valstybės tarnybos klausimus.
Bazinį pareiginės algos dydį ketinama peržiūrėti ne rečiau nei kas trejus metus. Tai nelabai patinka Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sąjungai, nes reikštų, kad valstybės tarnautojų ir biudžetininkų algos būtų įšaldytos iki 2026 metų.
Vidaus reikalų ministerija teigia, kad konkretus bazinės algos peržiūros dažnumas bus fiksuotas „priklausomai nuo įstatymo įsigaliojimo datos ir kitų valstybės prioritetų (pavyzdžiui, energetinių išteklių kainų kompensavimo)“.
Akivaizdu, kad sprendimas bus siejamas su kitais valstybės biudžeto įsipareigojimais, nes šiuo metu Vyriausybė susiduria su spaudimu nuo kitų metų iš dalies kompensuoti elektros energijos arba šildymo kainas gyventojams.
Tačiau jau dabar aišku, kad yra pasiryžimas stipriai didinti darbo užmokestį teisėjams, taip pat įvairių valstybės įstaigų vadovams, politikams ir valstybės pareigūnams. Valstybės pareigūnais apibendrintai vadinami vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, taip pat Seimo kontrolieriai, Konkurencijos tarybos pirmininkas, žurnalistų etikos inspektorius ir panašiai.
Jeigu reformai bus pritarta, pirmiausia atlyginimai kils teisėjams, valstybės įstaigų vadovams ir valstybės pareigūnams. Teisėjams ir valstybės pareigūnams tokia akimirka gali išaušti nuo 2023 m. sausio 1 d. Apylinkės teismo teisėjo alga po reformos turėtų siekti apie 3,3 tūkst. „į rankas“, o Konstitucinio Teismo pirmininko – apie 5,2 tūkst. „į rankas“. Valstybės kontrolieriaus – 4,3 tūkst. „į rankas“, o vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus – apie 3 tūkst. „į rankas“.
„Mes kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija retrospektyviai pasižiūrėjome, kaip vyko darbo užmokesčio judėjimas nuo 2008-2009 m. Ir mes matome, kad iš principo jokio pakėlimo arba labai mažas pakėlimas buvo būtent teisėjams. Čia yra atsakymas į klausimą, kodėl jie yra pirmame etape. Taip pat pirmame etape yra valstybės pareigūnai, valstybės tarnybos įstaigų vadovai, nes visos reformos akcentas yra būtent vadovai“, – teigia V. Vasiliauskas.
Valstybės įstaigų vadovams ir politikams atlyginimai būtų didinami nuo naujos kadencijos pradžios. Pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos, „Sodros“, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ar kitų valstybės įstaigų direktorių atlyginimas būtų didinami pasibaigus dabartinių vadovų kadencijoms ir surengus naują konkursą.
Politikams didesni pinigai būtų skiriami po rinkimų. Merams – nuo 2023 metų pavasario, Seimo nariams, ministrams, premjerui – nuo 2024 metų pabaigos, prezidentui – nuo 2024 metų vidurio.
Tačiau paprastiems valstybės tarnautojams, kurie nėra įstaigų vadovai, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai šios reformos rėmuose greitu metu neaugs. Jie kol kas neaugs ir Vadovybės apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, žvalgybos pareigūnams, statutiniams pareigūnams, prokurorams bei kariams. Dėl pastarųjų ketinama dar diskutuoti ateityje.
Vadovas lems viską?
Už valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarką atsakingas premjerės patarėjas V. Vasiliauskas akcentuoja, kad pagrindinė šios reformos ašis – valstybės įstaigų vadovai. Norima pritraukti kuo daugiau kompetentingų vadovų, suteikti jiems teisę tvarkytis įstaigoje taip, kaip atrodo efektyviausia, o rezultatai bus matuojami vėliau. Taip daroma dėl to, kad šiuo metu padėtis tragiška – neįvyksta apie 55 proc. konkursų į valstybės įstaigų vadovų pareigybes.
Todėl siūloma, kad valstybės įstaigų vadovų darbo užmokestis kiltų pastebimai: pavyzdžiui, Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros kancleriui – nuo 2,4 tūkst. iki 4,7 tūkst. „į rankas“, Vyriausybės įstaigos vadovams – nuo dabar gaunamų 1,8-2,3 tūkst. iki maždaug 1,7-4,5 tūkst. „į rankas“, bet čia priklausomai nuo grupės, mat tokios įstaigos pagal sprendimų priėmimo platumą, sudėtingumą ir kitus kriterijus skirstomos į keletą grupių.
Pati mintis yra valstybės įstaigų vadovus atrinkti centralizuotai, darbuotojus – decentralizuotai arba mišriai, suteikti vadovams gana aukštus darbo užmokesčius ir sudaryti sąlygas vadovauti organizacijoms taip, kaip jie įsivaizduoja geriausiai. Tai yra, vadovas ar vadovė galėtų nutarti, kiek ir kokių pareigybių reikia, kokius atlyginimus būtina mokėti įstaigos tarnautojams ar darbuotojams, išskyrus kad atlyginimai negalėtų būti žemesni nei nurodytos „grindys“, o vadovas negalėtų viršyti turimo biudžeto ribų.
„Įstaigos pačios tvarkysis turimo finansavimo ribose“, – teigia V. Vasiliauskas.
Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė sako, kad vadovų sluoksnio sustiprinimas gali turėti ir neigiamų pasekmių, nes „tiek didmiesčiuose, o ypač rajonuose, nepotizmas tiesiog klesti, dirbti priimami draugai, giminės ir artimieji, o vadovai dažnai renkasi per myliu nemyliu prizmę“.
„Projektuose numatyta, kad viskas bus vadovo rankose. Darbo krūvį – nustatys vadovas, kiek darbuotojų reikia – nustatys vadovas, kokį atlyginimą mokėti – nustatys vadovas“, – sako I. Petraitienė.
„Tai yra toks pavojus, kad aš net nežinau, kaip pasakyti. Nėra Lietuva dar tokiame lygmenyje, kad būtų objektyviai atsižvelgiama į darbą. Juk gyvenime visko būna: susipyksti, bet toliau dirbi, ieškai išeičių. Pas mus valstybės tarnyboje ypač daug arogancijos. Jeigu ką vadovui pasakai, yra tokių vadovų, kurie sugeba atsikeršyti dvigubai (bet nesakau, kad visi tokie)“, – pridūrė profesinės sąjungos pirmininkė.
Tačiau V. Vasiliauskas į šį klausimą atsako klausimu.
„Atsakysiu klausimu į klausimą: ar mes užkirtome kelią nepotizmui, mobingui, darbuotojų atsirinkimui pagal akių spalvą 100 procentų dabar? Turbūt ne. Ką aš noriu pasakyti? Iš principo mes bandome iš vertikalios sistemos, kokia yra dabar su labai smulkmenišku reglamentavimu, padaryti horizontalią ir suteikti daugiau diskrecijos vadovams. Be jokios abejonės, mes suprantame, kad visiška laisvė galėtų įnešti sumaišties, todėl pagal modelį yra numatytos rekomendacijos, pavyzdžiui, koks rekomenduojamas darbo užmokestis turėtų būti atitinkamoms pareigybėms“, – atsakė premjerės patarėjas, pridurdamas, jog įstaigas iš dalies dar prižiūrės ir transformuotas Valstybės tarnybos departamentas.
„Mes pakete taip pat siūlome tokį instrumentą vadovams – tai yra tokį kaip akcininko laišką, kuriame būtų sudėliojama, ko tikimasi iš konkursą laimėjusio vadovo, sudėliojami metiniai tikslai. O paskui jau vertinama, kaip jam pavyko ar nepavyko pasiekti šių tikslų. Tai vėl yra bandymas įvesti kokybinius reikalavimus. Bet, kaip aš sakau, viskas priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus. Galime prigalvoti visokių koncepcijų, tobuliausių įstatymų, bet jeigu įgyvendinantys žmonės bus netinkami, tai nieko nebus“, –sako V. Vasiliauskas.
Naikins priedą už stažą, atims 2 atostogų dienas
Dar vienas valdžios užmojis yra panaikinti priedą už tarnybos valstybei stažą. Iš esmės toks priedas dabar priklauso visiems valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams, politikams, teisėjams, teisėsaugos institucijų atstovams. Jeigu būtų pritarta reformai, stažas nebesiskaičiuotų.
Šiuo metu priedas už tarnybą valstybei sudaro po 1 proc. nuo atlyginimo už kiekvienus tarnybos metus, bet bendras priedo dydis negali viršyti 30 proc. nuo pareiginės algos. Dėl to, pavyzdžiui, premjerės I. Šimonytės „plika“ pareiginė alga dabar sudaro 2,8 tūkst. eurų „į rankas“, bet realiai yra didesnė ir siekia 3,5 tūkst. „į rankas“.
Kaip pastebi profesinės sąjungos pirmininkė I. Petraitienė, priedą už stažą norima naikinti visiems, išskyrus teisėsaugos institucijų pareigūnus. Ji sako iš dalies sutinkanti, kad tokie priedai gali iškreipti sistemą, nes pasitaiko situacijų, kad iš privataus sektoriaus atėjęs įstaigos vadovas, neturintis jokio stažo valstybinėje tarnyboje, gali uždirbti mažiau nei jo pavaduotojas, nes pastarasis gauna solidų priedą už stažą.
„Bet šiaip kuo tu ilgiau dirbti, tuo esi geresnis specialistas, turi daugiau patirties ir už tai gauni bonusą – apmokėjimą už darbo stažą. Tik pas mus toks minusas, kad atėjus jaunam specialistui niekas už tą stažą nemoka, todėl jaunam specialistui valstybės tarnyba nėra labai patraukli. Lygiai taip pat jeigu naujai pradeda dirbti įstaigos vadovas, kuris neturi valstybės tarnybos stažo, tai jo atlyginimas gali būti mažesnis nei jo pavaldinių, kurie ilgai dirba. Taigi šiokie tokie niuansai egzistuoja, juos reikia peržiūrėti ir išdiskutuoti, bet negalima taip visiems – chapt ir nubraukti“, – svarstė I. Petraitienė.
„Kodėl stažas dabar yra papildoma atlyginimo dedamoji? Mano giliu įsitikinimu, taip yra todėl, kad kažkaip galėtum „pagauti“ tą darbo rinką. Sakykime tiesiai šviesiai – taip yra dėl biednystės. Kai mes dabar pririšame bazę prie vidutinio darbo užmokesčio, tai, mano galva, stažo, kaip darbo užmokesčio dedamosios, nebereikia. Plius kai atlyginimo dedamoji yra ir stažas, tai naujai ateinantiems tas atlyginimas yra gerokai mažesnis palyginus su seniai dirbančiaisiais“, - sako V. Vasiliauskas.
Kodėl toks priedas už stažą nenaikinamas teisėsaugos institucijų pareigūnams, prokurorams? Premjerės patarėjas mano, jog vienoda praktika turėtų būti taikoma visam viešojo administravimo sektoriui, tik tiek, kad statutiniai pareigūnai veikia pagal Vidaus tarnybos statutą, todėl šioje vietoje vyksta atskiros diskusijos.
Dar viena skaudžiai priimama naujovė yra kasmetinės apmokamos atostogos. Valdantieji savo reforma siekia valstybės tarnautojų darbo sąlygas priartinti prie dirbančiųjų pagal Darbo kodeksą. Remiantis Darbo kodeksu, kasmet bet kuris visu etatu, penkias dienas per savaitę dirbantis darbuotojas gali pretenduoti į 20 darbo dienų atostogas, o nepilnamečiai darbuotojai, neįgalieji, vieniši tėvai, auginantys vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m., gali atostogauti 25 darbo dienas.
Valstybės tarnautojai turi 22 darbo dienas kasmetinių atostogų, o jeigu turi negalią ar būdami vienišais tėvais augina vaiką iki 14 m., taip pat neįgalų vaiką iki 18 m., tuomet atostogų trukmė – 27 darbo dienos.
Dabar atostogų trukmė norima sulyginti. Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga mano, kad taip daryti negalima, nes valstybės tarnautojams taikomi aukštesni reikalavimai priimant į darbą, todėl turėtų būti ir papildomi bonusai.
„Šiaip mes darbo rinkoje turime tokią zoologijos sodo situaciją, kai iš principo kalbame apie tą patį – funkcijų atlikimą – bet turime keletą režimų. Turime institucijų, kur dirba trejopo tipo darbuotojai: tarkime, jei paimsime statutinę organizaciją, tai ten vieni žmonės dirba pagal statutą, kiti – pagal darbo sutartį ir Darbo kodeksą, treti – pagal valstybės tarnybos taisykles. Man, tiesą sakant, atrodo keistai. Todėl mūsų logika yra tokia – bandymas priartinti prie visuotinai priimto standarto, Darbo kodekso, kuris apima didžiąją dalį darbuotojų. Bet tų 2 dienų klausimas – yra techninė detalė. Šitas paketas yra bazinis variantas, bet tikrai niekas nedraudžia susitarti dėl papildomų atostogų per kolektyvines sutartis“, – mano V. Vasiliauskas.
