Rusijos ketinimai Kaliningrade dislokuoti branduolines raketas yra nereikalingas išlaidavimas, nes Aljansas neturi tikslo ją užpulti, ketvirtadienį pareiškė Lietuvoje viešintis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
„Rusijos pareiškimai, žinoma, kelia rūpestį NATO sąjungininkėms. Norėčiau pasakyti, kad tikrai tai yra visai nereikalingos išlaidos Rusijos resursų, nes iš tikrųjų jie bando apsiginti nuo tariamo priešo. NATO neturi tikslo užpulti ar atakuoti Rusiją, taigi tai yra tiktai nereikalingos išlaidos investuoti į tokius pajėgumus“, – kalbėjo A. F. Rasmussenas Vilniuje per bendrą spaudos konferenciją kartu su Prezidente Dalia Grybauskaite.
NATO vadovas teigė manąs, kad šios lėšos geriau galėtų būti naudojamos Rusijos ekonomikos plėtrai.
„Visiems būtų geriau, jeigu NATO ir Rusija bendradarbiautų“, – teigė svečias.
NATO ir Rusijos partnerystė, anot A. F. Rasmusseno, grindžiama dar 1997-aisiais priimtu Rusijos-NATO steigimo aktu, kuriame pasisakoma dėl jėgos nenaudojimo vienai prieš kitą.
„Tai pasakėme prieš 15 metų ir nėra jokios prasmės stiprinti karines pajėgas Kaliningrado regione. Taigi aš kviesčiau Rusiją priimti naują realybę. Mes nesame priešai, turime būti partneriai ir turime taikiai bendradarbiauti“, – dėstė NATO generalinis sekretorius.
Prezidentė D. Grybauskaitė sakė, kad Lietuva dėl Rusijos karinių pajėgumų stiprinimo kaimynystėje prisijungia prie bendros NATO pozicijos.
„Tokie veiksmai nedidina pasitikėjimo tarp NATO ir Rusijos, o atvirkščiai. Po Lisabonos (NATO viršūnių susitikimo Lisabonoje 2010 m. lapkritį – ELTA) mes siekiame ir sieksime, kad bendros grėsmės, tiek NATO, tiek Rusijai, kurios kyla iš besikeičiančių tarptautinių įvykių, yra bendros grėsmės, ir reikėtų siekti pasitikėjimo didinimo tarp NATO ir Rusijos, ir būtent tos protingos gynybos ir kaip kovoti su naujomis grėsmėmis, kad mažiau kainuotų tiek NATO, tiek Rusijai. Todėl kviečiame Rusiją būti atvirą dialogui, matyti naujas grėsmes ir realijas ir siekti išmanios gynybos“, – pažymėjo Lietuvos vadovė.
Rusija grasina dislokuoti raketas Kaliningrado srityje. Tai esą būtų atsakas į JAV planus įkurdinti Europoje priešraketinės gynybos sistemą. Priešlėktuvinė raketų sistema Kaliningrade jau gali pradėti veikti balandį.
NATO duomenimis, skydas pirmiausiai padėtų apsisaugoti nuo raketų iš Irano. Rusija tuo tarpu teigia, kad taip bus sutrikdyta karinė pusiausvyra. Maskva ir toliau reikalauja raštiškų garantijų, kad priešraketinė sistema nesukliudys rusų gebėjimui smogti atsakomąjį smūgį branduolinės atakos atveju.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė tikįs, kad JAV vis dėlto atsižvelgs į Rusijos susirūpinimus derybose dėl priešraketinės gynybos.
