„Jeigu imti konkrečiai šitą pirkimą, jis buvo atliktas pažeidžiant galiojusią tvarką, nes viską organizavo, t.y. pirkimą ir kontrolę, vienas Materialinių resursų departamentas, jis sudarė ir viešojo pirkimo komisiją ir kontroliavo tos komisijos darbą, ir kas labiausiai neįtikėtina, kad to departamento direktorius padidino pirkimo sumą, kai pagal galiojančią tvarką jis neturi tokios kompetencijos“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė A.Paulauskas.
Paulauskas: sistema nesuveikė
„Vyriausias asignavimų valdytojas yra ministras, ir jo kompetencijoje valdyti viešuosius pirkimus, kad jie vyktų skaidriai ir pinigai būtų racionaliai panaudoti, šiuo atveju mes matome, kad visa sistema nesuveikė, nesugebėjo sustabdyti šito pirkimo. Krašto apsaugos ministras, jei jis pasitiki ir nuleidžia lėšų panaudojimą perkančioms organizacijoms, jo atsakomybė lieka. Visa ta istorija rodo, kad ministras ne visiškai tinkamai atliko savo pareigas“, – į klausimą, kam krenta atsakomybė dėl minėto pirkimo, atsakė A.Paulauskas.
Visgi opozicijos iniciatyva paskelbus balsavimą dėl siūlymo J.Olekui atsistatydinti, trimis balsais prieš tris, komiteto pirmininko balsui lėmus, toks sprendimas nepriimtas. Pasak A.Paulausko, toks komiteto sprendimas neturėtų jokių teisinių pasekmių.
„Į šitą klausimą (ar turi atsistatydinti) gali atsakyti jis pats ir tik jis pats, nes tai jo asmeninis sprendimas, o atleisti jį gali prezidentė premjero teikimu ar Seimas, patenkinęs interpeliaciją. Visi kiti kalbėjimai – tik deklaracijos. (Siūlymas atsistatydinti) yra politinė deklaracija, kuri nieko neįpareigoja. Yra interpeliacija ir čia reikia spręsti. Prezidentė jau yra išreiškusi savo poziciją, mes nemanome, kad kartoti yra būtina“, – klausiamas, kodėl balsavo prieš siūlymą ministrui atsistatydinti, atsakė A.Paulauskas.
Praėjusį antradienį kilo ažiotažas
Klausiamas, kaip pats asmeniškai balsuotų dėl interpeliacijos, kurią rengia opoziciniai konservatoriai, A.Paulauskas sakė, jog kaip daugumos atstovas elgtųsi taip, kaip būtų nuspręsta politiniu lygiu.
Praėjusį antradienį kilo ažiotažas Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) paskelbus, kad kariuomenė aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina pirko virtuvės reikmenų. VPT paskelbė, kad 2014-aisiais kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį - už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis – už 70 eurų, galąstuvas – už 103 eurus, peilis mėsai kapoti – už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai – už 243 eurus ir 258 eurus.
Šie įrankiai iš „Nota bene“ įsigyti iš viso už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų. Anksčiau su bendrove buvo sudaryta preliminari 1,6 mln. eurų vertės sutartis dėl lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo.
Kainos šokiravo
Krašto apsaugos ministras J.Olekas aiškina, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) pati kreipėsi į prokuratūrą dėl aštuonis kartus brangesnių virtuvės įrankių kainų, pirktų iš bendrovės „Nota bene“, tačiau komiteto posėdyje trečiadienį dalyvavęs generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas tvirtino, jog prokuratūra ministerijos nėra gavusi jokių dokumentų dėl įtartinai didelių virtuvės įrankių kainų, įsigytų per viešąjį pirkimą, sako
„Prokuratūra iš Krašto apsaugos ministerijos jokių dokumentų nėra gavusi. Visa eiga prasidėjo nuo to, kai generalinis inspektorius atliko tarnybinį patikrinimą. Tai įvyko 2015 metų vasario 26 dieną. Tą išvadą kitą dieną nusiuntė Karo policijai. Ne prokuratūrai, kaip bandoma klaidinti. Karo policijai buvo pateikta visa medžiaga“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė prokuroras.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ministrą apkaltino melu ir valstybės, kariuomenės kompromitavimu bei paragino trauktis iš pareigų.
