Su Lietuvos kariuomene „Nota bene“ pradėjo dirbti prieš daugiau nei 15 metų. Per pastarąjį dešimtmetį bendrovė laimėjo apie 50 kariuomenės pirkimų už 30 mln. Eur.
Vienas pirmųjų skandalų, susijusių su minėtos bendrovės sandoriai, kilo, kai 2002 m. buvo skelbta, kad „Nota Bene“ kariuomenei pardavė 35 lauko virtuves už 7,457 mln. Lt (2,160 mln. Eur), o 4 mobilius tualetus su dušo kabinomis – už dar 1,928 mln. Lt (558 387 Eur). Tuo metu pažymėta, kad tokios įrangos nenaudojo jokia NATO kariuomenė.
Pastaruoju metu, Lietuvos kariuomenės ir šios bendrovės sandoriai ėmė kelti dar daugiau įtarimų.
„Auksinių šakučių“ skandalas
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) antradienį paskelbė, kad įvairius virtuvės įrankius iš bendrovės „Nota bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau, nei rinkoje. 2014-aisiais kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį – už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis – už 70 eurų, galąstuvas – už 103 eurus, peilis mėsai kapoti – už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai – už 243 eurus ir 258 eurus.
Šie įrankiai iš „Nota bene“ įsigyti iš viso už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų. Lauko virtuvių atsarginėms detalėms ir agregatams įsigyti Lietuvos kariuomenė planavo skirti iš viso 724 tūkst. Eur, tačiau „Nota bene“ pasiūlyta dvigubai didesnė 1,622 mln. Eur suma pasirodė priimtina.
VPT išvadose akcentuojama, kad perkančioji organizacija turėtų ne didinti pirkimui suplanuotas lėšas, o gauti jas neviršijantį pasiūlymą.
Kliuvo ir palapinės, ir kastuvėliai, ir antklodės
VPT taip pat pranešė, kad rado pažeidimų ir kituose Lietuvos kariuomenė pirkimuose. Konstatuota, jog 240 tūkst. eurų vertės Lietuvos kariuomenės sutartis su „Nota bene“ dėl 4 komplektų karių apgyvendinimui skirtų palapinių vykdoma neskaidriai — dokumentuose sistemiškai nesutampa datos, sertifikatai apie kariuomenės atstovų apmokymą eksploatuoti palapines išduoti anksčiau, nei kariuomenė priėmė prekes.
Pagal palapinių techninę specifikaciją privalomi įrankių ir instrumentų bei atsarginių detalių komplektai tikrinimo metu nebuvo pateikti, tad VPT išvadose nurodoma, jog kariuomenė priėmė iš tiekėjo įrangą, kuri neatitinka pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytų reikalavimų.
Neigiamai VPT įvertintas ir Lietuvos kariuomenės 1,342 mln. Eur karinių kastuvėlių pirkimas, kuriame, atmetusi kitų tiekėjų pasiūlymus, Lietuvos kariuomenė laimėtoja paskelbė didžiausią – 1,522 mln. Eur (už 45 tūkst. kastuvėlių) — kainą pasiūliusią „Nota bene“.
VPT šiuo metu nagrinėja gautą tiekėjo pretenziją dar vienam Lietuvos kariuomenės pirkimui. Jame laimėtoja ir vėl pripažinta „Nota bene“, su kuria pasirašyta 126,8 tūkst. Eur vertės preliminarioji sutartis dėl antklodžių tiekimo.
Dvigubai mažesnę – 66,4 tūkst. eurų – kainą pasiūliusio tiekėjo pasiūlymas atmestas kaip neatitikęs techninės specifikacijos reikalavimų.
Didžiausias sandoris po „Independence“
Jeigu pažvelgtume į VPT ataskaitas išvystume, kad brangiausiu pirkiniu nuo 2003 m. įvardijamas suskystintų gamtinių dujų laivas su įdujinimo įrenginiu „Independence“, kurio vertė – 521,3 mln. Eur. Dėl šio pirkinio įsigijimo AB „Klaipėdos nafta“ sutartį su Norvegijos bendrove „Heogh LNG“ pasirašė 2013 m.
Vis dėlto, ne ką mažiau nuo „Independence“ atsilieka ir Nacionalinio vėžio instituto 2014 m. lapkričio 17 d. pirkinys – tyrimams ir gydymui reikalingi laboratoriniai reagentai ir kitos priemonės. Preliminariojoje sutartyje numatyta, kad pirkinio vertė – 453,3 mln. Eur.
Šį viešąjį konkursą laimėjo laboratorines prekes tiekianti UAB „Labochema“, kurios savininkai yra ta pati bendrovė, kuri yra pastaruoju metu yra minima Lietuvos kariuomenės pirkimų skandaluose, tai yra „Nota bene“.
Kalinių skambučių „neužblokavo“
Tiesa, panašu, kad ne visada UAB „Nota bene“ sekėsi viešuosiuose pirkimuose ir darbų atlikime taip gerai, kaip sekasi dabar.
2012 m. Teisingumo ministerijai, kuriai tuomet vadovavo liberalas Remigijus Šimašius, priklausantis Kalėjimų departamentas (KD), vykdydamas mobilaus ryšio nelegalaus naudojimo laisvės atėmimo vietose prevenciją bei siekdamas sumažinti telefoninio sukčiavimo atvejų ir užtikrinti visuomenės saugumą, paskelbė viešąjį konkursą dėl mobiliojo ryšio blokavimo (slopinimo) įrangos įdiegimo ir priežiūros 6 pavaldžiose įkalinimo įstaigose, kurio vertė sudarė apie 1,1 mln. Lt arba 310,1 tūkst. Eur.
2012 m. birželio mėnesį buvo pasirašyta sutartis su ta pačia UAB „Nota bene“. Pagal šią sutartį iki 2012 m. gruodžio 7 d. tiekėjas įsipareigojo sumontuoti, įdiegti ir perduoti KD eksploatuoti radijo ryšio slopinimo įrangą Alytaus pataisos namuose, Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (1, 2 ir 3 valdybose), Kybartų pataisos namuose, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Kauno tardymo izoliatoriuje.
KD rangovui sudarė visas sąlygos susipažinti su įkalinimo įstaigų aplinka ir prieš konkursą, buvo aptarti techniniai reikalavimai, reikalavimai įrangos saugumui, galimi projektai. Ir vis dėlto, UAB „Nota bene“ patyrė fiasko: iš įkalinimo įstaigų žmones atakuojantys telefoniniai sukčiai sutramdyti nebuvo, visi rangovo darbai laiku užbaigti nebuvo, ryšio slopinimo sistemos neveikė, o aplink įkalinimo įstaigas gyvenantys žmonės ėmė skųstis mobilaus ryšio sutrikimais.
Baigiantis sutartyje nustatytam terminui, iki kurio radijo ryšio slopinimo (blokavimo) įranga turėjo būti perduota naudojimuisi, UAB „Nota bene“ kreipėsi į KD su prašymu pratęsti šį terminą iki 2013 m. balandžio mėnesio. Užbaigti darbus buvo leista, tačiau už sutarties sąlygų nevykdymą tiekėjui taikytos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės – 50 tūkst. Lt (arba apie 14,5 tūkst. Eur) bauda ir pradėti skaičiuoti delspinigiai. Galiausiai sutartis su UAB „Nota bene“ buvo nutraukta ir KD teko susirasti kitą rangovą.
Nori ne tik versti iš posto
Kilus „auksinių šakučių“ pirkimo skandalui, krašto apsaugos ministras socdemas Juozas Olekas aiškino, kad tik kilus abejonėms dėl kainų pagrįstumo ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu dėl pirkimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, bet prokurorai iš pradžių tyrimą pradėję vėliau jį nutraukė. J.Olekas teigė, kad Krašto apsaugos ministerija šį sprendimą apskundė teismui rugpjūčio 17 dieną. Šį antradienį prokuratūra paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad dėl brangių kariuomenės viešųjų pirkimų, kurie yra „įstatymiškai neleistini“, atsakingas krašto apsaugos ministras ir jis turi prisiimti politinę atsakomybę, pat J. Olekas trauktis nežada.
Tuo metu Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūnas Andrius Kubilius tikina, kad būtina imtis ne tik interpeliacijos J. Olekui, bet ir pasidomėti, kodėl socdemų valdymo laikotarpiu UAB „Nota bene“ taip sekasi viešuosiuose pirkimuose.
„Pasižiūrėjus, kad tos pačios grupės kita įmonė „Labochema“ jau kitoje srityje, bet irgi socialdemokratų atsakomybės srityje (sveikatos apsaugos ministre tuo metu buvo socdemė Rimantė Šalaševičiūtė), tai yra Nacionaliniam vėžio institutui [...] yra pardavusi už neįsivaizduojamą sumą, pagal VPT informaciją, pagal preliminarią sutartį, už 450 milijonų eurų dėl regentų ir kitų preparatų teikimo. Aš neįsivaizduoju... Gal čia šimtui metų į priekį? Bet tai yra antras pagal dydį viešųjų pirkimų sandoris per Lietuvos istoriją“, – stebėjosi A. Kubilius.
„Kas čia yra per grupė, kuriai taip sekasi socialdemokratams valdant, ir kokios čia sąsajos – asmeninės, partinės? Tai yra klausimai, į kuriuos reikia gauti atsakymus. Šitų „auksinių“ šakučių ir iš to einančios gijos [...] reikalauja labai aiškių atsakymų, kuriuos turime gauti čia, Seime. Vienintelis kelias, kaip opozicija gali gauti tokius atsakymus, yra interpeliacija, ties tuo dirbame“, – dėstė Seimo opozicijos lyderis.
Gąsdinančios tendencijos
Portalo tv3.lt kalbinta opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovė, Seimo Audito komiteto narė Jolita Vaickienė pritarė konservatorių teiginiams, kad „auksinių šakučių“ skandalo kontekste atsakomybę turi prisiimti ne kas kitas, o krašto apsaugos ministras J. Olekas.
Liberalė akcentavo, kad gąsdinančios tendencijos dėl viešuosius pirkimus tarsi uzurpuojančių įmonių matomos ne tik krašto apsaugos, bet ir kitų pirkimų sferose.
„Jeigu pradedant nuo statybų srities, tai 20 įmonių laimi pusę statybos biudžeto, tai yra viešųjų pirkimų valstybės užsakymu. Tai jau yra tendencija. Kelių ženklinimo darbuose viena įmonė vos ne 90 procentų pirkimų laimi. Maitinimo srityje 2-3 įmonės didžiąją dalį pirkimų laimi. Tai lygiai taip pat ir čia, kadangi apžvelgė kariuomenės pirkimus, tai matome ir čia tą tendenciją. Šios tendencijos pasireiškia visose srityse ir tai yra didžiulis signalas, kas yra kažkas blogai“, – komentavo buvusi Audito komiteto pirmininkė.
„VPT nurodo, kad beveik 50 procentų viešųjų pirkimų vykdomi didesnėmis negu rinkos kainomis“, – pridūrė J. Vaickienė. Kaip užkirsti kelią galimai neskaidriems viešiesiems pirkimams? J. Vaickienės įsitikinimu, visų pirma, sąžiningai turi elgtis patys viešųjų pirkimų organizatoriai, tai yra valstybinės institucijos.
„Jeigu žinai savo užduotį, žinai, kiek turi resursų, tai tada skelbi tuos viešuosius pirkimus. Jeigu yra kaina per didelė, tai visada gali nutraukti pirkimą ir privalai nutraukti, [...] ir ieškoti tol, kol atsiras tas, kas gali tau pasiūlyti už tokią kainą. Bet, kai dažniausiai būna tokių situacijų, kai kaina per didelė, prasideda derybos ir tose derybose kaina būna aukštesnė nei planuoji arba net rinkos, bet vis tiek pasirašoma, sakant, kad čia viešieji pirkimai. Ne, turi būti žmogiškumas, atsakomybė to žmogaus, kuris organizuoja konkursą“, – komentavo parlamentarė.
Juodieji sąrašai
Pašnekovė priminė, kad Seime iki šiol diskutuojama dėl įstatymų pataisų, kurios numatytų, kad už neskaidrius viešuosius pirkimus atsakomybę prisiimtų ministerijų kancleriai.
Anot J. Vaickienės, permainų, daugiau skaidrumo viešųjų pirkimų srityje atneštų ir sąžiningas rangovų, kurie nevykdo savo įsipareigojimų, juodųjų sąrašų pildymas.
„Jeigu mes sąžiningai pildysime rangovus į tuos juoduosius sąrašus, tai, ko gero, tai bus viena iš galimybių identifikuoti, kas yra nesąžiningas žaidėjas šitoje rinkoje, ir galbūt tada patiems rangovas, dalyvaujantiems viešuosiuose pirkimuose, tai bus akstinas, atkreipti į save dėmesį.
Kas paradoksalu, kad, jei įvyko sandoris ir tą (sutarties pažeidimus – tv3.lt) užfiksuojame, tai nėra priemonių, kaip nubausti tą vieną ar kitą rangovą ir panaikinti sandorį. Nėra pasekmių – pastatėm, tai pastatė, nupirkom, tai nupirkom. Milijonai išleidžiami ir niekas už tai neatsako. Ir mes nerandame būdo, kaip pareikalauti atsakomybės“, – aiškino J. Vaickienė.
