Nuo pastatų sienų arba stogų ant galvos krintantys ledokšniai ir tinkas – atrakcija ne iš maloniausiųjų. 1979 metų kovo pradžioje nuo gyvenamojo namo, esančio Žemaitės ir Vilniaus gatvių sankryžoje, stogo nučiuožęs ledo luitas mirtinai sužalojo praeivę. Atrodytų, daug vandens nuo to laiko nutekėjo, tačiau šaligatviais einantys praeiviai vargu ar gali jaustis visiškai saugūs.
Prieš kelias dienas nuo Tilžės gatvės 152-ojo namo krintantis tinkas vos nepataikė einančiai moteriai ant galvos. Pačiame Šiaulių centre, ne kur nors gūdžioje provincijoje. Mūsų fotografas praeivius „bombarduojantį“ statinį apžiūrėjo jau įdienojus. Ne, nebuvo čia rūpestingai užtvertos tvorelės, įspėjančių užrašų, bėgiojančių darbininkų ar ko nors tokio – atšokęs nuo sienos kitas tinko luitas, atrodo, tik ir laukia savo valandos. O juk dieną gatvėse pilna žmonių, ir šalmų nė vienas nenešioja...
Miesto statiniai sensta
Pasak Šiaulių apskrities ir miesto daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovo Liudo Ramanausko, namai mieste sensta, reikalauja nuolatinės priežiūros. „Čia E. Vaičeliūno „chebra“ turėtų įspėti namo administratorių, surašyti aktą. Tokie statiniai pavojingi aplinkiniams“, – įsitikinęs pašnekovas. Iš tolesnio pokalbio tampa aišku, kad nelaimės atveju nelabai ir aišku, kas turėtų atsakyti. Gal Darbo inspekcija?
Varveklių gaudymas – pačių gyventojų reikalas
Savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Evaldas Vaičeliūnas buvo konkretesnis: „Už statinio būklę atsako namo prižiūrėtojas. Apie nuo 152-ojo namo byrantį tinką esame informuoti. Per žiemą visaip būna: kai kur sienos sudrėksta, pašąla, ir tinkas ima eižėti“.
E. Vaičeliūno teigimu, jeigu namo reikalams atstovauja bendrija – ji ir yra atsakinga už namo būklę, o atsitikus nelaimingam atsitikimui (pavyzdžiui, praeivį sužeidė krintantis tinkas), taip pat atsako butų savininkų bendrija. Kitu atveju, jeigu namas turi administruojančią įmonę, atsako ji. T. y. nuostolius visuomet dengia kaltininkas.
„Bendrąja prasme už namo priežiūrą atsako naudotojas, – teigia E. Vaičeliūnas. – Kaip tai vyksta? Naudotojas turi pasamdyti techninį statinio prižiūrėtoją, kuris kas keletą savaičių apeitų, stebėtų, nustatytų ir rūpintųsi laiku pašalinti statinio defektus, kol jie dar netapo pavojingi aplinkiniams. O jeigu jau šitaip atsitiko, tą vietą visų pirma būtina aptverti. Nesvarbu, ar byra tinkas, ar krinta varvekliai. Paskui imamasi priemonių trūkumui pašalinti. Be abejo, namo priežiūros paslauga yra mokama.“
Pašnekovo tvirtinimu, kadangi varvekliai atsiranda vienu metu ir visame mieste, juos nudaužyti nuo daugiaaukščių statinių yra sudėtingas uždavinys. Todėl pavojingas vietas reikia bent jau aptverti, kad nenukentėtų žmonės.
Praeiviai – Savivaldybės rūpestis
„Mes registruojame tik su darbo santykiais susijusius atvejus, todėl jų ne tiek ir daug. Iš viso nelaimingų atsitikimų dėl krintančių statinių elementų arba varveklių mieste gali būti registruojama kur kas daugiau, – sako Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjas Zenonas Griguola. –Įsiminė nelaimingas atsitikimas ligoninės kieme, kur prieš penkerius metus krintantis varveklis sužalojo žmogų. Be abejo, kiekvienu atveju, kai dėl nuo statinių krintančių daiktų nukenčia žmonės, atsako tuos statinius administruojantis juridiniai asmenys.“
Pasak Z. Griguolos, šitokie incidentai labiau priskirtini pavieniams atvejams, o ne masiniam reiškiniui. Tačiau užmerkti akių negalima. Jeigu, tarkime, butų savininkų bendrija ar namą administruojanti įmonė pati nesusipranta imtis saugos priemonių, jos pareigas turėtų priminti Savivaldybė, nes tai liečia viešąjį interesą, o Darbo inspekcija rūpinasi tik su darbu susietais santykiais: neprižiūrimais įmonių statiniais, nelaimingais atsitikimais įmonių teritorijose ir pan. Praeivių saugumas miesto gatvėse, Z. Griguolos tvirtinimu, pirmiausia yra Savivaldybės rūpestis.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
