Šiemet jau užregistruota 50 nusikalstamų veikų, kurias įvykdė narkotikus vartoję ir nuo jų apkvaitę asmenys.
Negalėjo patikėti, kad nužudė
Dmitrijus Andreičiukas (27 m.) su drauge Jolanta Kalantaite (26 m.) Klaipėdoje nuomojosi butą, puikiai sutarė ir planavo kelti vestuves. Poros draugai ir artimieji D. Andreičiuką apibūdino kaip ramų ir geros širdies vaikiną, kuris labai mylėjo savo merginą ir stengėsi dėl bendros ateities.
Viskas pasikeitė, kai D. Andreičiukas įniko į narkotikus. Iš pradžių jis visaip stengėsi tai nuslėpti nuo aplinkinių, ypač nuo mylimosios, tačiau ilgainiui Jolanta sužinojo. Ji ėmė priekaištauti Dmitrijui ir įkalbinėti atsisakyti narkotikų. Tačiau D. Andreičiukas jau nepajėgė.
Tai, ką 2006 metų vieną sausio dieną poros nuomojamame bute išvydo teisėsaugos pareigūnai, juos pribloškė – pusnuogės merginos kūnas paplūdęs krauju gulėjo vonioje. Ekspertai suskaičiavo, kad Jolantai smogta 143 kartus. Iš jų 69 kartus – į galvą...
Įtarimas iškart krito ant D. Andreičiuko, tačiau jis jau buvo spėjęs pasprukti į Angliją. Į Lietuvą, gavus Europos arešto orderį, jį pargabenti pavyko tik po pusės metų. Teisme D. Andreičiukas prisipažino nužudęs mylimąją, tačiau sakė, kad viskas vyko lyg sapne, mat jis buvo smarkiai apsvaigęs nuo narkotikų – LSD, amfetamino ir marihuanos.
D. Andreičiukas pasakojo, kad lemtingąjį vakarą jis susipyko su Jolanta, mat ši vėl priekaištavusi dėl narkotikų ir prašiusi liautis vartoti. Kai mergina pasuko link durų, nuo narkotikų apsvaigusiam D. Andreičiukui pasivaideno, kad ji ketina kažką įleisti į butą, todėl stvėręs peilį puolė prie merginos ir ėmė ją badyti...
Palikęs krauju paplūdusią J. Kalantaitę jis išsimiegojo, ryte atsikėlęs susidėjo lagaminą, surinko peilius (pakeliui juos išmetė į šiukšlių konteinerį) ir išvyko į Angliją.
A. Andreičiukas teisme dievagojosi nė pats nesuprantantis, kaip galėjo nužudyti mylimąją. Teismas jam skyrė 13 metų nelaisvės.
Už panašų nusikaltimą panašiai nubaustas ir Jordanijos pilietis Mohdas J. M. Salehas. Būdamas apsvaigęs nuo narkotikų, viename Vilniaus studentų bendrabučių jis kambarioką libanietį subadė peiliu – dūrė net 140 kartų...
Teisme M. J. M. Salehas sakė, kad ant draugo supyko, mat apsvaigęs nuo narkotikų pamanė, jog pastarasis prieš jį naudoja juodąją magiją. Esą badydamas žmogų jis tik gynęsis nuo piktojo raganiaus kerų ir burtų...
Teismas skyrė M. J. M. Salehui 12 metų nelaisvės.
Sutuoktinių aukos – 4 senukai
Vilnietis Nikolajus Soročinskis (46 m.) narkotikus vartojo daugiau kaip 7 metus. Į kvaišalus netruko įnikti ir jo žmona Veronika Soročinskaja (49 m.).
Neturėdami nuolatinių pajamų, sutuoktiniai ėmė galvoti, iš kur greitai ir lengvai prasimanyti pinigų kvaišalams. Netrukus jų kraupūs planai tapo dar kraupesne realybe. Per pusmetį Soročinskiai nužudė ir apiplėšė 4 senukus.
Kone visus nusikaltimus narkomanų pora darė apsvaigusi nuo narkotikų ir turėdama vienintelį tikslą – gauti pinigų kitai dozei. V. Soročinskaja ne tik talkino vyrui apsimesdama socialine darbuotoja ir pelnydama senučių pasitikėjimą, bet ir padėdavo slėpti nusikaltimo pėdsakus: po žmogžudysčių skalbdavo kruvinus vyro drabužius, degindavo ir naikindavo įkalčius.
Už 4 žmonių nužudymą, plėšimus, turto grobimą N. Soročinskis nuteistas iki gyvos galvos. Jo žmona už grotų pasiųsta 14 metų. Abu sutuoktiniai teismo pripažinti pavojingais recidyvistais.
Narkomanė teista 15 kartų
Kai klaipėdietė Ona Saudargienė (85 m.) savo namuose į svečius priėmė anūką su jo naująja drauge Ilona Norkiene (38 m.), ji nė neįtarė, kad kaip tik ši moteris, apkvaitusi nuo narkotikų, prisidės prie jos nužudymo.
Antrajame daugiabučio namo aukšte viena gyvenusi senutė buvo užpulta po to, kai I. Norkienė, apsilankiusi jos bute kartu su senutės anūku, nužiūrėjo keletą vertingų daiktų, kuriuos pardavus būtų galima įsigyti kvaišalų.
I. Norkienė tąkart šeimai patiko – buvo maloni ir nė iš tolo nepriminė nuo narkotikų priklausančio žmogaus.
O. Saudargienės anūkas Tomas Pusvaškis (30 m.) taip pat vartojo narkotikus, o kai jų pritrūkdavo – apšvarindavo senelės butą. I. Norkienė, paskambinusi į duris, kalbindavo O. Saudargienę, o tuo tarpu T. Pusvaškis, užsiropštęs lietvamzdžiu, „švarindavo“ jos piniginę. Geraširdė senolė net buvo I. Norkienei paskolinusi šimtą litų, neva kelionei į Nidą, tačiau to narkomanams buvo per mažai.
Triskart teistas Aleksejus Michailovas (29 m.) su I. Norkiene neblogai sutarė, tad pritrūkęs pinigų, kaip tik iš jos ir sužinojo apie T. Pusvaškio močiutę, kuri turinti ir pinigų, ir vertingų daiktų. A. Michailovas į pensininkės butą įsiropštė per balkoną, mirtinai sumušė senutę, išvertė visus namus ir susirinko nors kiek vertingesnius daiktus.
Kai kaimynai pasigedo senutės, į butą patekusi duktė Birutė ją rado nebegyvą. Įtarimai krito ant naujosios anūko draugės.
Kai nebeliko abejonių dėl įtariamųjų asmenybių, nužudytosios anūkas kartu su kriminalistais apvažiavo kelias vietas, kuriose dažniausiai lankosi narkomanai, ir viename prekybos centre aptiko I. Norkienę, perkančią daiktus. Ji leido nemenkas sumas, mat po nusikaltimo buvo smarkiai pralobusi. Pas ją ir jos bendrininką A. Michailovą buvo rasta O. Saudargienės papuošalų.
Devynis kartus teista I. Norkienė iš 38 savo gyvenimo metų 14 praleido kalėjime. Kvaišalus moteris pradėjo vartoti dar ankstyvoje jaunystėje – kai su šokių kolektyvu vykdavo į Maskvą. I. Norkienė pinigų prasimanydavo vogdama ir sukčiaudama.
Kartą su taksistu apvogė vyriškį, kuris parsivedė ją namo ir užmigo „pavaišintas“ klofelinu. Rytą jis pasigedo aparatūros, banko kortelių, iš sąskaitos buvo paimta 1500 litų.
Savo kaltę pripažinusiam 28 metų Tomui Pusvaškiui už dvi vagystes iš močiutės namų skirti vieneri metai ir 3 mėnesiai nelaisvės, o bausmė atidėta 2 metams. I. Norkienė, subendrinus prieš tai skirtas bausmes, už grotų pasiųsta 5 metams.
Narkomanus kamuoja egzistencinis nerimas?
„Narkotikus vartojantis žmogus yra visiškai neprognozuojamas, – sako Kauno priklausomybės ligų centro direktorius Tautvydas Zikaras. – Net visiškai ramus ir nekonfliktiškas asmuo, pavartojęs psichotropinių medžiagų, kad ir pačių lengviausių, gali tapti labai agresyvus“.
T. Zikaras sako, kad prasidėjus gydymui nuo priklausomybės ir vartojant ne tik tam skirtus preparatus, bet ir taikant psichoterapinį gydymą, žmogus tampa ramesnis, grįžta į vėžes. Tačiau Lietuvoje kol kas priverstinio gydymo tokiems asmenims taikyti negalima.
„Esu iš tų žmonių, kurie siekia, kad būtų privalomas gydymas nuo narkotikų priklausomiems žmonėms. Narkotinės medžiagos stygius abstinenciniu laikotarpiu narkomaną gali padaryti ypač agresyvų. Mano manymu, jei asmuo nusikaltimą padarė priklausomas nuo kvaišalų, o juo labiau būdamas apsvaigęs nuo narkotikų, teismuose turi būti sunkinanti aplinkybė. Egzistencinį nerimą jaučiantis narkomanas yra pasiryžęs bet kam, kad tik gautų dar vieną dozę“, – teigia T. Zikaras.
Priklausomybės ligų centro direktorius sutinka, kad ne visus asmenis narkotikai gali paveikti vienodai – vartojančių yra iš tiesų nemažai, tačiau ne visi puola žudyti ir plėšti. Anot T. Zikaro, tai priklauso ir nuo individualių asmens savybių, tačiau rizika, kad priklausomas narkomanas bet kada gali sužvėrėti, yra visada.
„Amerikoje ši problema sprendžiama labai geru metodu. Ten vyksta vadinamieji „narkotikų teismai“. Priklausomi asmenys, padarę nusikaltimus, ne siunčiami už grotų, o priverstinai gydomi. Lietuvoje po truputį irgi linkstama prie tokios praktikos. Manau, tai vienas iš būdų sumažinti narkomanų keliamą grėsmę“, – sako T. Zikaras.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
