Išvadas palaikė 55 Seimo nariai, prieš buvo 47, susilaikė trys parlamentarai. Už balsavo daugiausia „valstiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai, po vieną „tvarkietį“ ir socialdarbietį, trys Mišrios Seimo narių grupės nariai.
Liko vienas balsavimas, kad išvados dėl nacionalinio transliuotojo ūkinės, finansinės veiklos su rekomendacijomis keisti jo valdymą būtų priimtos.
Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad LRT tyrimo išvados su pateiktomis rekomendacijomis parodė, jog valdantieji „valstiečiai“ iš tiesų siekia daryti įtaką nacionaliniam transliuotojui.
„Dabar valstiečiai žalieji neturi įtakos formuojant LRT valdymo organus“, – teigė jis.
Pasak E. Gentvilo, dėl to norima steigti LRT valdybą, per kurią valdantieji kištųsi į nacionalinio transliuotojo veiklą.
Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas pareiškė, kad finansinės, ūkinės veiklos tyrimas tebuvo pretekstas „užvaldyti LRT“.
Anot jo, Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad dabartinis LRT tarybos formavimo principas, kurį siūloma keisti, „užtikrina demokratiją, užtikrina būtent tai, kad laisvas žodis būtų nekvestionuojamas“.
J. Sabatausko teigimu, būtent tai, kad LRT tarybos narių kadencijos nesutampa su politikų kadencijomis ir yra demokratijos garantas.
Konservatorius Andrius Kubilius atkreipė dėmesį, kad valdantieji nelaukdami tyrimo išvadų patvirtinimo Seime, skuba teikti LRT įstatymo pataisas, numatančias jo valdysenos pakeitimus.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį pranešė, kad artimiausiu metu planuojama kreiptis į 60 tarptautinių organizacijų ir ekspertų su prašymu įvertinti parengtą projektą, ar jis nepažeidžia nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo.
R. Karbauskis su LRT veiklą tyrusios komisijos nariais įregistravo naują visuomeninio transliuotojo įstatymo redakciją. Pagal ją, būtų steigiama valdyba, trumpinama tarybos narių kadencija ir keičiami formavimo principai, atsisakoma reklamos interneto svetainėje.
Parlamentinio tyrimo išvadas gynęs Mišrios Seimo narių grupės narys Petras Gražulis aiškino, kad žiniasklaida dabar yra užvaldyta, ir tai būtina keisti.
„Ar jūs neskaitėte VSD tyrimų, ar jūs nematėte, kad yra užvaldyta žiniasklaida? Man atrodo, dar ne viskas yra atskleista. (...) Akivaizdu, kad šiandien žiniasklaida tarnauja vienai politinei partijai, tai yra konservatoriams. Aš sovietmečiu žinojau, kas valdo žiniasklaidą, žinojau, kad valdo KGB, buvo Glavlitas, ir viskas buvo labai aišku. Žinojai, kad buvo cenzūra, o dabar lyg demokratinė spauda, o valdoma labiau negu sovietmečiu reguliuojama. Jūs to nematot?“ – kalbėjo P. Gražulis.
„Jeigu reikia vieną Seimo narį, kuris neparankus, kuris nesisteminis, neklaninis, nekonservatorius, už mažiausią menkniekį tave sudirbs, apšmeiš, apjuodins, padarys idiotu. (...) Visuomeninis transliuotojas padaro tave durnu, tai kam tave dar sodinti tave į psichiatrinę ligoninę“, – piktinosi Seimo narys.
Seimo komisijos išvadose siūloma steigti naują LRT valdymo organą – valdybą. Taip pat siūloma koreguoti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiosios institucijos kadencija, trumpinti tarybos narių kadenciją.
LRT vadovybė nuogąstauja, kad tokie pakeitimai kelia grėsmę LRT nepriklausomumui.
Seimo komisijos tyrimo išvadose minimi viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti dirbant ankstesniems vadovams. Konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 metų sistemingai fiksavo pažeidimus, bet nėra duomenų, kad tuometinė LRT vadovybė būtų ėmusis priemonių užkirsti jiems kelią.
Seimas praėjusių metų gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.
Seimo tyrimo metu pasikeitė LRT vadovybė. Pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį išrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
