Seimas ketvirtadienį nutarė, kad motinystės (tėvystės) išmokų skaičiavimo koeficientas turėtų mažėti penktadaliu – nuo 4 iki 3,2. Šis dydis naudojamas nustatant mažiausias ir didžiausias išmokas tėvams.
Valdžia – nieko nesumažinom
Kitąmet didžiausia išmoka, anot valdžios liks panaši į esančią šiemet, bet jei jis nebūtų keičiamas, šių tėvų pajamos būtų padidėjusios daugiau nei 1 tūkst. litų. Tiesa, dalį „tokios pačios“ išmokos praris infliacija.
Motinystės (tėvystės) išmokų „lubos“ dabar bus 4761 litų iki mokesčių, o mažiausia galima išmoka – 496 Lt. Šiuo metu didžiausia išmoka sudaro 4680 litų, o mažiausia – 390 litų.
Už Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas balsavo 61, prieš – 9, o susilaikė 21 Seimo narys.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo formuluotė – trumpa. 6 straipsnio 5 dalį išdėstyta taip:
„5. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (EDP, – Balsas.lt) 3,2 (buvo 4,0) dydžio sumos.“ Eiliniam piliečiui mažai sakantis skaičių žaismas yra gan reikšmingas pinigine prasme.
Valdžia teigia, kad motinystės ar tėvystės išmokų „lubų“ koeficiento mažinimas nuo 4 iki 3,2, maksimalios motinystės ar tėvystės išmokos išliks panašios, kaip ir šiais metais, nes Vyriausybė dar anksčiau yra padidinusi draudžiamųjų pajamų dydį kitiems metams nuo 1170 Lt iki 1488 Lt. Oponentai skaičiuoja kitaip. Jie pirmena, kad prieš krizę koeficiantas apskirati buvo 5.
Įstatymo peripetijų ir finansinių padarinių nelabai panoro komentuoti Seimo socicialinių ir darbo reikalų komiteto pavaduotojas, Liberalų ir Centro Sąjungos atstovas Artūras Melianas, kuris siūlė verčiau skambinti komiteto vadovui, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demopkratų politikui Rimantui Dagiui. Žmonės iš už Seimo ribų – komentuoja drąsiau.
Balsai iš už Seimo ribų
Aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė teigia, kad visuomenė yra kvailinama ir taikomi nevienodi standartai. „Sąmoningai taikomi skirtingi standartai tose pačiose situacijose ir tai akivaizdžiai naudojama siekiant partinės (o kartu ir asmeninės) naudos. Be to, „progresiniai„ principai minėtų išmokų atveju yra taikomi gal kaip eksperimentinis atvejis – pritaikant tokias pačias proporcijas visoms pajamoms tikėtina nereikėtų svarstyti ką gi finansuoti – pensininkus ar mamas ir ligonius. Gal Seimo nariai galėtų pradėti tai daryti savo pavydžiu ir pradėti nuo milijonierių, dirbančių ten – „lubos“ jiems tikrai praverstų...?“, – ironizuoja R. Paulavičienė, reaguodama į Seimo narių pastebėjimus, kad aktyviosios mamoms po parlamento balkoną blaškosi su gan brangiais vėžimėliais.
Išmokos, anot R. Paulavičienės, mažės būtent tiems, kas dirbo ir uždirbo. Valdančiųjų siekis bet kokiomis priemonėmis grąžinti pensijas į 2010 m. lygį (tai dar ne faktas, – Balsas.lt) – kerta kitiems kitiems išmokų gavėjams. „Sergant, reabilituojantis ar auginant vaikus didelius mokesčius mokantys ir didesnes pajamas gaunantys negali tikėtis adekvataus elgesio su jais. Siūloma grąžinti pensijas (didinant einamąsias draudžiamąsias pajamas), bet apie išmokų dydį įtakojančio koeficiento grąžinimą į buvusį lygį (5 EDP) dirbantys net svajoti nedrįsta. Maža to, šis koeficientas vėl yra mažinamas beveik 1 punktu (iki 3,2edp). Apie tikimybę, jog einamosios draudžiamosios pajamos nedidės apskritai sąmoningai nutylima – tokiu atveju visos minėtos išmokos būtų netgi mažesnės, nei sunkmečiu“, – primena visuomenininkė.
Sodros neišgelbės
„Neišeina po gabalą svarstyti Sodros gelbėjimo plano. Turi būti kompleksas priemonių“, – tvirtina neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininko pirmasis pavaduotojas Dainius Paukštė.
Esanti padėtis Sodroje, pasak D. Paukštės, tai ne jos blogo darbo, o besaikio ir nekompetentingo politikų kišimosi į Sodros veiklą, pasekmė. „Kad nauji finansiniai įpareigojimai: privačių pensijų fondų finansavimas ir naujai nustatytos motinystės išmokos, nepadidinus įmokų į Sodrą, tiesiogine šio žodžio prasme „nužudė“ Sodrą. Naujų įpareigojimų įvykdymas iš Sodros pareikalavo net ne šimtų, o kelių milijardų litų per metus. Tik dešinės pakraipos partijų ideologinė nuostata – visais būdais mažinti viešojo sektoriaus įtaką valstybės ir piliečių gyvenime bei galimybė pasipelnyti iš Sodroje besisukančių lėšų, stumia Sodrą bankroto link. Antra, karštligiški valdančiųjų veiksmai, ieškant „išeities“, tik dar labiau blogina Sodros padėtį ir degina visus „tiltus“ prikelti Sodrą naujam gyvenimui. Negalima mažinti ir taip nedidelių nedarbingumo bei draudimo nuo nedarbo išmokų, didinti dar 2 proc. socialinio draudimo įmokos tarifo ir, aišku, nemažintų senatvės pensijų.
Kaip teigia D. Paukštė, nereikėtų perduoti socialinio draudimo mokesčių surinkimo Valstybinei mokesčių inspekcijai. „Sodra sugeba surinkti įmokas iš 95 proc. mokėtojų, o Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) lauke net 30 – 40 proc. verslo, esančio šešėlyje, nemoka jokių mokesčių. VMI nesusitvarko su „šviesiame“ versle funkcionuojančia vokelių sistema. Todėl toks žingsnis taptų eilinės valdančiųjų avantiūros vinimi į Sodros karstą“, – sakė jis portalui Balsas.lt, pridurdamas, kad skelbtų karą šešėlinei ekonomikai, skatijntų naujų darbo vietų kūrimą ir senųjų išsaugojimą.
Pasak D. Paukštės, siekiant subalansuoti Sodros biudžetą, valstybė verčiau perimtų iš Sodros dviejų sričių: privačių pensinių fondų ir motinystės išmokų finansavimo (laikinai) naštą. „Būtent dėl šių dviejų sričių finansavimo ir atsirado biudžeto deficitas.. Todėl deficitas būtų pripažįstamas valstybės skola. Sodra ir toliau liktų atsakinga už tradicines socialinio draudimo rūšis. Lėšos perimtoms sritims kasmet būtų numatomos valstybės biudžete atskiromis eilutėmis. Šių veiksmų įteisinimui Vyriausybė paruoštų būtinas teisės aktų pataisas.
Sodros finansinė padėtis būtų gerinama, vadovaujantis principine nuostata, kad visi, dalyvaujantys valstybinio socialinio draudimo sistemoje ir mokantys nustatyto dydžio įmokas, privalo turėti lygias pareigas ir teises, t.y. socialinių išmokų srityje privalo gauti tas pačias paslaugas ir negali savo gerovės kurti kitų draudžiamųjų sąskaita: už tą patį socialinio draudimo įmokos tarifą gauti platesnės apimties paslaugą arba jų skaičių, kaip kad yra dabar pervedant lėšas į privačius pensijų fondus“, – tvirtina D. Paukštė.
Siekiant atstatyti socialinį teisingumą, Vyriausybė, anot D. Paukštės, turėtų paruošti naują privačių pensijų kaupimo fondų formavimo tvarką, numatančią, kad dalyvaujantys privačių pensinių fondų kaupime, tiesiogiai moka papildomą 1 – 2 proc. dydžio įmoką savo pasirinktam pensijų fondui, o valstybė iš biudžeto dar prideda pensiniams fondams aptartą.
"Motinystės išmokų administravimą Vyriausybė galėtų pavesti Sodrai, lygiai taip pat, kaip ir valstybines pensijas, bet tik šioms sritims skirtų sumų ribose. Siekiant užtikrinti Sodros biudžeto balansą ir vengiant politikų padarytų klaidų, Seimas priimtų Socialinio draudimo apsaugos Įstatymą, numatantį uždrausti naujų socialinio draudimo rūšių įteisinimą, nepakėlus socialinio draudimo įmokos tarifo ar nenumačius kito realaus finansinio šaltinio.
Darbo biržos esą galėtų būtų įpareigotos vykdyti greitesnį bedarbių sugrąžinimą į darbo rinką, o darbdaviai skatinami kurti naujas darbo vietas (dalinai finansuojant darbo užmokestį). Mažinant spaudimą socialinio draudimo išmokų sistemos daliai, darbo biržos tuojau pat būtų įpareigotos visa apimtimi naudotis Europos globalizacijos fondo teikiamomis galimybėmis (nedarbo pašalpos, priemokos prie atlyginimų ir pan.)“, – teigia D. Paukštė.
Motinystės išmokos (nuotr. Balsas.lt)
