Ir jie jau pavargo klausyti viešoje erdvėje dažnai skleidžiamos pagiežos ir nepagrįstų kaltinimų gydytojams. Kėdainietė Zofija Tuskevičienė sako, kad tokių atsidavusių gydytojų, kokie dirba Kėdainiuose, dar reikia gerai paieškoti.
Pabodo netiesa
Itin sunkia lėtine plaučių obstrukcine liga sergančios kėdainietės patirtis su medikais – tik pati geriausia. O patirties čia ji turi daug. Pas medikus nuolat tenka lankytis ne tik dėl sunkios savo, bet ir vaikų sveikatos.
„Jau žinokite tikrai labai atsibodo tas visas purvas, pilamas socialiniuose tinkluose, kad gydytojai nieko nedirba.
Nesijaučiu aš kažkokia labai išskirtinė ar ypatinga, aplink kurią kažkas turėtų šokinėti. Gyvenu kaime, pati turiu neįgalumą, auginu du neįgalius vaikus. Verčiamės sunkiai, esame paprasti žmonės, bet visada sulaukiu pačios nuoširdžiausios pagalbos ir rūpesčio iš prižiūrinčių gydytojų“, – sako kėdainietė.
Priėmė per pietų pertrauką
Moteris sako, kad visu karantino laikotarpiu ji jautė puikią medikų priežiūrą ir rūpestį. Poliklinikoje ji lankosi ir dėl dukros, kuriai reikia suleisti vaistų kas tris mėnesius. Lankėsi ir dėl sūnaus, kuris netikėtai susidūrė su sveikatos problemomis. Bėda, kad dėl savo sveikatos ir gerovės moteris negali lankytis pas medikus tiek dažnai, kiek jai reikia.
Automobilio ji neturi, autobusai važiuoja labai retai, o ir vaikų palikti ji neturinti kam.
„Aš visada, per visą šį laikotarpį, nuo pat pavasario – kiek man reikėdavo prisiregistruoti pas gydytojus, tiek prisiskambindavau visuomet. Nesuprantu aš, kaip ten kitiems žmonėms taip nesiseka į registratūrą prisiskambinti?
Buvo situacija tokia, kad sūnui staiga ištino žandikaulis labai stipriai, nors skausmo jokio nebuvo. Paskambinau, pasakiau, kokia situacija – mums iškart liepė atvykti. Gydytoja odontologė Ina Gargasienė per savo pietų pertrauką mus priėmė, apžiūrėjo. Sūnui reikėjo dviejų operacijų.
Ji savo laisvą laiką aukojo tam, kad mus priimtų, kad pagalbą suteiktų“, – pasakoja moteris.
Skambina tris kartus per dieną
Pati moteris dėl savo lėtinės ligos susiduria su nuolatiniais sveikatos iššūkiais. Ji sako kasmet serganti plaučių uždegimu, dažnai kovoja su stipriu kosuliu, dusuliu. Gydytoja pulmonologė Milda Krištaponienė pati kiekvieno mėnesio pirmomis dienomis skambina jai ir klausia, kokia moters būklė.
Visai neseniai Zofija sako susidūrusi su sveikatos pablogėjimu ir apie jį parašė savo šeimos gydytojai Gintarei Paškevičienei. Vos tik gavusi žinutę, gydytoja paskambino moteriai ir prašė kuo skubiau atvykti tyrimams.
„Gydytoja tą pačią minutę man paskambino, kad išgirstų, koks mano kvėpavimas, koks kosulys. Reikalavo tuoj pat atvažiuoti, bet neturiu aš galimybės, negaliu. Neturiu kaip, neturiu kur vaikų palikti, negaliu jų vienų palikti. Mano šeimos gydytoja susiskambino su gydančia pulmonologe, aptarė gydymo planą, vaistus paskyrė. Geriu juos, sveikata šiek tiek gerėja.
Mano šeimos gydytoja man per dieną tris kartus skambina. Klausia, kaip jaučiuosi. Nuo ryto atsikėlusi jau randu jos žinutę telefone, ir prieš miegą gaunu žinutę – turiu informuoti ją apie tai, kaip jaučiuosi, kokia temperatūra, viską susakyti.
Tai jūs man pasakykit, ar medikai nedirba? Ji savo laiką aukoja, laiką, kurį gali skirti poilsiui, šeimai, namams – ji skiria jį pacientams“, – graudinasi Zofija pridurdama, kad yra be galo dėkinga gydytojams.
Padėkojus – užpuola svetimi
Zofija sako, kad nebegali daugiau skaityti socialiniuose tinkluose skleidžiamų paskalų. Ji sako nė karto nemačiusi nei nukeltų telefonų registratūroje, nei susidūrusi su aplaidžiu požiūriu, o ir pacientų poliklinikoje būna ne vienas ir ne du – iš kur tos pasakos apie tuščias ligonines?
„Nereikia nei Kauno, mane pilnai tenkina sveikatos priežiūra čia, Kėdainiuose“, – tikina moteris.
Ji sako, kad jai tinka ir konsultacijos ir gydymas telefonu. Be abejonės, reikia atvykti tyrimams, tačiau kol kas moteris sako to padaryti niekaip negalinti, todėl gydytojai jai gydymą skiria tokį, koks įmanomas tokioje padėtyje.
Tačiau labiausiai moterį liūdina kraštiečių piktumas. Zofija sako vis parašanti padėkos žodį viešai, bet čia pat būna „suvalgyta“ visažinių, sakančių, kad medikai nieko neveikia.
„Pikta skaityti, kai prasideda purvo pylimas. Baisu tiesiog skaityti, ką jie rašo. Nedirba, kavą geria. Nemanau, kad jos turi laiko tai kavai. O jei ir gertų – juk jos irgi turi teisę ir poreikį ir pavalgyti, ir atsigerti. Nuo kavos atsigėrimo gydymo kokybė nesuprastės.
Žmonės tokie pikti pasidarę. Pabandau kažką gražaus parašyti – iškart užpuola, kaltina, kad gal kyšį daviau, dėl to ir rūpinasi“, – guodžiasi Zofija ir čia pat priduria, kad kyšio gyvenime nėra niekam davusi.
„Vis pagalvoju, kad norėčiau nors gėlių gydytojoms nunešti, nors taip joms atsidėkoti. Neturiu iš ko. Neturiu. Iš neįgalumo išmokų – kokius dar kyšius aš galėčiau duoti. Bet padėkoti noriu, gydytojai labai rūpinasi, labai stengiasi, labai daug dirba“, – kalbėjo dėkinga kėdainietė.
Straipsnio autorė – Eglė Kuktienė.
Šaltinis: www.rinkosaikste.lt
