Prie Seimo mitinguojant mokytojams, parlamentarai pritarė trims pakankamai skirtingiems siūlymams, kaip didinti mokytojų algas.
Videoreportažas iš mokytojų mitingo pateikiamas straipsnio pabaigoje.
Pateiktus pasiūlymus į vieną sprendimą turėtų sudėti iš visų frakcijų atstovų sudaryta darbo grupė.
Seimo plenariniame posėdyje svarstant galimybes didinti mokytojų algas tvyrojo sumaištis - parlamentarai su pertraukomis rinkosi tarp trijų siūlomų projektų, į tribūną iškvietė finansų ministrą Rimantą Šadžių, tačiau neleido jam kalbėti, debatus pertraukdavo salės balkone sėdinčių mokytojų plojimai.
Parlamentarai pritarė opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovų siūlymui pedagogų algas 20 proc. didinti nuo gegužės 1-osios, paėmus trumpalaikę 200 mln. valstybės paskolą. Vyriausybė tokį algų didinimą yra pažadėjusi nuo rugsėjo.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas tokiam liberalsąjūdiečių pasiūlymui nepritarė, nes esą skolintis tektų ne 200 mln. litų, o 336 mln. litų, be to, biudžeto deficitas, kuris dabar planuojamas 0,5 proc., padidėtų iki 0,7 proc.
Tuo tarpu vienas projekto iniciatorių, Kęstutis Glaveckas “Balsui.lt” teigė, jog trumpalaikė paskola būtų vienas saugiausių ir greičiausių būdų reikalingoms lėšoms gauti. Pasak jo, į fiskalinį deficitą trumpalaikė skola neįsitrauktų.
Atsargiai į paskolos idėją žiūrėjo ir konservatorius Andrius Kubilius. Pasak jo, svarbu rasti lėšų neiškreipiant valstybės ekonominių rodiklių. Jis, drauge su bendrapartiečiais, siūlė apkarpyti valstybės vadovų reprezentacines išlaidas, nutraukti Žemės ūkio ministerijos pastato rekonstrukciją bei riboti valstybinių institucijų turto įsigijimą.
Tokiu būdu esą būtų sutaupyta apie 190 mln. litų, ir švietimo darbuotojų atlyginimai nuo šių metų balandžio pakiltų apie 25 proc.
“Jeigu Vyriausybė nesutinka keisti biudžeto, tuomet reikia keisti Vyriausybę”, - iš tribūnos sakė konservatorių lyderis Andrius Kubilius.
Opozicinės Tėvynės sąjungos siūlymui pritarė ir streikuojančių bei prie Seimo antradienį piketuojančių mokytojų atstovai. Radikaliosios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) dalies pirmininko pavaduotojas Eugenijus Jesinas iš tribūnos išreiškė nuomonę, jog konservatorių siūlymas yra “kompromisinis ir įgyvendinamas”.
Tuo metu Finansų ministerijos duomenimis, algų didinimui 25 proc. nuo balandžio reikalingų lėšų poreikis šiemet būtų beveik dvigubai didesnis, nei teigiama konservatorių siūlyme.
Konservatorių pasiūlyme ministerija surado ir kitų “klaidų”. Politikai numatė sutaupyti 20 mln. litų, neperkant lėktuvo valstybės vadovų vizitams - bet, pasak ministerijos, jam šių metų biudžete nėra numatyta lėšų. Be kita ko, dalis investicinių projektų, kurių siūloma atsisakyti arba sustabdyti, yra jau įpusėję, pradėti arba pradedami įgyvendinti.
Tuo tarpu „Balsui.lt”, komentuodamas Finansų ministerijos išvadas, A. Kubilius teigė: „mes rėmėmės skaičiais ir specialistų vertinimais, ministerija taip pat – bendras išvadas turės padaryti sukurta darbo grupė“.
Tuo tarpu valdantieji pirmadienį pasiūlė nuo šių metų balandžio 15-osios tarnybinių atlyginimų koeficientą padidinti vidutiniškai 5 proc., kartu paliekant 20 proc. didinimą nuo rugsėjo, kaip žadėta Vyriausybės. Šiam pasiūlymui nesipriešintų ir premjeras Gediminas Kirkilas, jam įgyvendinti papildomai reikėtų 46-47 mln. litų.
Vienas nutarimo iniciatorių A.Čaplikas siūlo mokytojams atiduoti dalį Nacionalinio stadiono statyboms numatytų lėšų, tačiau ši liberalcentristo nuomonė susilaukė nevienareikšmiško įvertinimo. Daugelis parlamentarų mąstė, kad negalima apleisti ir sporto reikalų. Stadionui Vyriausybė yra numačiusi skirti 200 mln. litų.
Patys politikai nėra tikri, ar įmanoma suderinti tokius skirtingus pasiūlymus. Pasak A. Kubiliaus, svarbiausia - suderinti politinę valią ir iniciatyvą spręsti šią problemą nedelsiant.
Jam pritarė ir Kęstutis Glaveckas: „Iš principo yra erdvės suderinti šiuos pasiūlymus, jei yra politinės valios. Visi pasiūlymai buvo skirti vienam reikalui. Tai, kad pritarta visiems, rodo, jog visos politinės jėgos sutarė, kad atlyginimus reikia didinti. O klausimas iš kokių šaltinių didinti, mano supratimu yra Vyriausybės kompetencijos ribose“, – kalbėjo parlamentaras, tačiau jis prisipažino besibaiminąs, kad po mokytojų gali sekti ir kiti streikai.
Pastaruoju metu mokytojų darbo užmokesčio dydžio klausimas tapo vienu aštriausių politinėje darbotvarkėje ir supriešino mokinius, politikus bei mokytojus.
Pastarieji, suvažiavę iš įvairiausių Lietuvos vietų, šį antradienį rinkosi į spalvingą mitingą prie Seimo piktindamiesi nepildomais valdžios pažadais kelti mokytojams atlyginimus. Neterminuotą streiką tęsiantys pedagogai tikino, kad streikuos tol, kol bus pasirašyti algų pedagogams kėlimo įstatymai ir bus imtasi juos vykdyti.
Pasak mokytojų, kol kas iš valdžios sulaukė tik pažadų ir nepagarbos, o problemos niekas nesprendžia.
Mitingo dalyviai negailėjo kaltinimų premjerui Gediminui Kirkilui, Artūrui Paulauskui, Viktorui Muntianui. Jų įsitikinimu jau daugelį metų nėra daroma pažanga, todėl pedagogai priversti streikuoti.
Pedagogai teigė, kad pažadais nebetiki, nes jau nuo rugsėjo jiems yra meluojama – buvo žadama mokytojų atlyginimus pakelti 20 procentų, po to 15 procentų, o buvo pakelta tik 3 procentais.
Streikuojantys pedagogai teigė, kad jau dabar valdžia turėtų atlyginimus pakelti 40 procentų, o ne teigti, kad iš naujo peržiūrėti biudžetą yra sudėtinga ir Konstitucija to nenumato.
Anot pedagogų, skaudžiausia išgirsti, kad ne tie žmonės prašo, todėl jų problemos nesprendžiamos.
Ne kartą buvo galima išgirsti pasisakymą, kad pakeitus premjerą G. Kirkilą kitu premjeru, būtų greičiau išspręstas mokytojų atlyginimų kėlimo klausimas.
