Vasario 21-ąją mokytojai rengia įspėjamąjį dviejų valandų streiką. Toks sprendimas priimtas ketvirtadienį Vilniuje vykusiame neeiliniame Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) suvažiavime.
Mokyklos pačios pasirinks, kuriomis valandomis streikuoti. Streikui parašais jau yra pritarę keliolika tūkstančių pedagogų.
Streiku pedagogai žada reikalauti, kad dabartinis finansavimas per mokinių krepšelius būtų keičiamas. Esą didžiosios mokyklos nuvilioja mokinius, o kartu ir finansavimą, todėl mažosios pasmerktos nykti.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, kad finansavimo tvarką manoma keisti nuo kitų metų.
Taip pat parengti projektai, kad pribrendo metas tikrinti visų mokytojų kvalifikaciją, kuri paskutinį kartą esą tikrinta 1993-iaisiais. Tačiau tam kategoriškai priešinasi mokytojų profsąjunga ir streiku reikalaus šios idėjos atsisakyti.
Pedagogams grasinant streikais Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina pedagogų profesines sąjungas ir politikus sėsti prie derybų stalo ir rinkimų metais nepolitizuoti šio klausimo.
Vertindama pedagogų grasinimus streikuoti Prezidentės patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė sakė, kad šios srities profsąjungos yra pareiškusios keletą reikalavimų, dėl kurių prasidėjo derybos su ŠMM. Šie reikalavimai esą susiję su mokinio krepšelio metodikos pakeitimu, mokytojų atlyginimais, darbo krūviu bei mokytojų prieštaravimu prieš žadamą įvesti privalomą kas penkerius metus vykdomą atestaciją. Tiesa, dėl pastarosios V. Būdienė atkreipė dėmesį, kad tai yra tik koncepcijos projektas, šiuo metu jis viešai svarstomas, tikėtina, kad šis klausimas išsispręs palankiai, nes ŠMM kviečia projektą tobulinti.
„Kita vertus, reikėtų pasakyti, kad atestacija patiems mokytojams nėra naujiena, tačiau šiek tiek pagal projektą turėtų keistis jos tvarka. Atestacija apskritai nėra naujiena dirbantiems biudžetiniame sektoriuje. Štai universiteto dėstytojai visada turėjo atestaciją kas penkeri metai - kaip parodymą, apibendrinimą, ką per penkerius metus nuveikė“, - antradienio rytą „Žinių radijuje“ kalbėjo V. Būdienė.
Prezidentės atstovė informavo, kad dėl mokinio krepšelio, mokytojų darbo krūvio ministerijoje sudaromos darbo grupės.
„Vardan teisybės reikia pasakyti, kad, kai 2012 metams 4 proc. buvo sumažintas švietimo biudžetas, tai ŠMM nutarė kuo mažiau karpyti finansavimą jautriausioms su krepšeliu susijusioms sritims. Pavyzdžiui, mokinio krepšelio lėšas yra planuojama sumažinti ne 4 proc., bet 1,5 procento. Ministerija siekia, kad tai kuo mažiau atsilieptų pedagogų atlyginimams. Todėl savivaldybėms ir mokykloms netgi leidžia dalį krepšelio lėšų, skirtų ne pedagogų atlyginimams, esant didelei būtinybei, panaudoti darbo užmokesčio fondui. Galbūt vertėtų liberalizuoti daugiau mokinio krepšelį, ypač, kad galėtų mažosios mokyklos išsilaikyti“, - aiškino V. Būdienė.
Anot jos, mokytojų reikalavimą užtikrinti 18 valandų per savaitę darbo krūvio normos minimumą bus labai sunku įgyvendinti, ypač kai mažėja mokinių, didėja emigracija.
„Taigi prieš keletą metų, kai ŠMM siūlė įvesti etatinį mokytojų apmokėjimą, prieštaravusios profsąjungos, matyt, padarė šiokią tokią klaidą. Tačiau dėl visų šitų dalykų derybos turi vykti, ir jos vyksta. Manyčiau, Prezidentė šioje vietoje galėtų ir kviečia profesines sąjungas ir politikus ramiai sėsti prie derybų stalo, bet jokiu būdu šio klausimo nepolitizuoti rinkimų metais, kaip yra tekę stebėti anksčiau. Tikimės, kad šie dalykai išsispręs, ir mokytojai neis šalti į gatves“, - sakė V. Būdienė.
ELTA primena, kad sausį mokytojai pareiškė žadantys vėl streikuoti - šį kartą 2 valandas nevesdami pamokų. Nepasitenkinimas kilo dėl darbo valandų, mokyklų finansavimo ir žadamos priverstinės mokytojų atestacijos. Ministerija tikina, kad dėl visko su mokytojų profsąjunga yra tariamasi, tačiau sprendimai neatsiranda taip greitai, kaip pedagogai reikalauja.
Daugiausia nepasitenkinimų mokytojams kelia atlyginimai. Anot profsąjungos, dirbančiam mokytojui turėtų būti garantuota, kad jis išdirbs ir gaus atlygį už ne mažiau kaip 18 darbo valandų. Grėsmė dėl algų kilo, anot profsąjungos, per metus mokinių skaičiui sumažėjus 24 tūkstančiais.
ŠMM teigia, kad vidutiniškai mokytojai išdirba 18 tiesioginių darbo valandų. Mažiau dirba ir mažiau gauna tik mažų mokyklų mokytojai.
„Nemanau, kad mokytojams, kurie dirba gerai, krūvis yra mažinamas. Tikrai jie turi pakankamai darbo ir pakankamus krūvius“, - teigia Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius Alvydas Puodžiukas.
Anot ministerijos, atlyginimų kelti tikrai nėra iš ko, tačiau dėl darbo valandų diskusija vyksta. Kaip ir dėl pačių mokyklų finansavimo.
