Pirmadienį Seimo posėdyje, kurį stebės LŠDPS atstovai, ketinama tvirtinti 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.
Štai, kokių veiksmų imsis
„LŠDPS prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – kompromisinį variantą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo. Tikimasi, kad Seimo nariai pritars mokytojų reikalavimui, nes yra akivaizdu, jog, padidinus darbo užmokestį tik po 10 procentų nuo sausio ir tiek pat nuo rugsėjo, geriausiu atveju bus kompensuota infliacija, o 130 VDU nebus pasiektas, nors tai pagrindinis Vyriausybės bei politinių partijų ilgalaikis įsipareigojimas mokytojams.
Be to, LŠDPS yra pareiškusi nepasitikėjimą Vyriausybės atliktais vidutinio mokytojų darbo užmokesčio skaičiavimais. Kad VDU skaičiavimo mechanizmas turi trūkumų, šiandien pripažįsta ir kai kurie pozicinių partijų atstovai“, – rašoma pranešime.
Ydinga praktika
LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko teigimu, pozicijoje ir opozicijoje esantys Seimo nariai balsuodami dar gali ištaisyti „ydingą darbo užmokesčio skaičiavimą“ ir pritarti mokytojų siūlymams didinti atlyginimus labiau nei numatė Vyriausybė: „Seimo narių balsavimas galėtų būti lemtingas tikintis pokyčių (visiems svarbiausiems mūsų reikalavimams realizuoti reikalingos papildomos lėšos, net jeigu tai ilgalaikė perspektyva).
Priešingu atveju biudžeto patvirtinimas neatsižvelgiant į susidariusią situaciją tik dar labiau pagilintų krizę švietimo sistemoje. <...> Su šita Vyriausybe toliau nebus prasmės derėtis, jeigu jie nepriims to sprendimo, kurio tikisi iš jų visuomenė“.
LŠDPS primena, jog rugsėjo 29 d. pradėtas streikas buvo atnaujintas lapkričio 22 d., Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nesutarus dėl esminių LŠDPS reikalavimų: darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo.
