Apie mokyklų tinklo optimizavimą Šiauliuose kalbama ne vienerius metus. Pirmuoju taikiniu tapo Šventupio ir Gytarių mokyklos, nuo rugsėjo tapusios viena bendra mokykla. Dėl sparčiai mažėjančio mokinių skaičiaus tenka svarstyti ir kitus galimus jungimus.
Švietimo skyriaus specialistai būgštauja, ar jų pasiūlyti optimizavimo variantai sulauks palaiminimo. Ne paslaptis, kad pusę kadencijos atitarnavę Miesto tarybos nariai jau ruošiasi kitiems savivaldos rinkimams, todėl lengva ranka sujungę Gytarių ir Šventupio mokyklas politikai vargu ar pritars reformoms.
Per 4000 žmonių parašų sąrašą miesto merui Genadijui Mikšiui bei šiauliečiams Seimo nariams įteikė Šiaulių miesto "Saulės" pradinės mokyklos direktorė Regina Miežienė. Parašai buvo surinkti tėvų iniciatyva. Pasirašiusieji nepritaria, kad pradinės mokyklos butų prijungtos prie arčiausiai esančių pagrindinių. Pradinių mokyklų atstovus papiktino tai, kad Švietimo skyriaus sudaryta darbo grupė, posėdžiaudavusi net 13 kartų, bando eiti lengviausiu keliu, neatsižvelgdama į tai, jog pradinėse mokyklose vaikui ugdyti sąlygos yra geresnės.
Šiaulių miesto pradinėse mokyklose mokosi 1278 pradinukai, dar 3748 pradinukai eina į pagrindines, sąraše, pasisakančiųjų prieš pradinių prijungimą, - daugiau nei 4000 parašų. "Tai parodo, kad mus palaiko ne tik pradinukų tėveliai", - sako R. Miežienė.
Mokinių mažėja, mokyklų - ne
2005-aisiais mieste buvo 20 241 moksleivis ir 33 mokyklos, iki 2009-ųjų nebeliko 4168 mokinių, o mokyklų - tik viena mažiau. Prognozuojama, kad 2012-aisiais liks tik 14 505 moksleiviai, todėl išsilaikyti visos 32 miesto mokyklos nebegalės. Dėl sumažėjusio krūvio teks atleisti dalį mokytojų, kurių jau šiemet atleista 80.
Mieste šiuo metu yra aštuonios gimnazijos. Prognozuojama, kad 2012-aisiais bus apie 4000 gimnazistų. Švietimo specialistų įsitikinimu, jei kiekviena gimnazija turės po 500 gimnazistų, pakaks, kad jos išsilaikytų. Naujų gimnazijų mieste steigti neketinama. Vijolių vidurinės mokyklos ketinimus tapti gimnazija Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė vadina pavėluotais. "Gimnazijų Šiauliuose jau pakanka. Norint tapti gimnazija, reikia padaryti nemažai žingsnių, o Vijoliai kol kas nieko nėra padarę", - teigia ji.
Šioje mokykloje ugdomi perspektyvūs sportininkai, tačiau po kelių metų vidurinių mokyklų turės nelikti, tad kol kas neaiškus šios apie pusšimtį metų nerenovuotos mokyklos likimas.
Nežino, kur dėti sportininkus
Kai kurie mokyklų tinklo pertvarkos variantai sukėlė nuostabą, pavyzdžiui, į Vijolių mokyklą svarstyta įkeldinti "Santarvės" mokyklos moksleivius, nors ji - vienintelė tautinių mažumų mokykla mieste. "Santarvės" vidurinės mokyklos direktorė Nijolė Kelpšienė sako, kad beveik 200 moksleivių turinčios mokyklos pastatas suremontuotas tėvų ir rėmėjų lėšomis. Anot jos, išlaikyti vienintelę tautinių mažumų mokyklą apskrityje yra miesto garbės reikalas. "Anksčiau turėjome septynis moksleivius užsieniečius, dabar - jau trisdešimt penkis. Jie, nebaigę mūsų mokyklos, negalės integruotis į Lietuvos visuomenę. Mieste yra pavyzdžių, kai padarius dvikalbę mokyklą neliko nei lietuviškosios, nei rusakalbių mokyklos - taip nutiko su "Beržyno" mokykla. Taigi turėtume likti po vienu stogu ir atskirai nuo kitų mokyklų", - teigia N. Kelpšienė.
Bemaž šimtą sportininkų ugdančioje Vijolių mokykloje yra kelios specialios klasės. Svarstoma, kad sportininkus galima išblaškyti po kitas miesto mokyklas, tačiau tuomet neaiškus bendrabutyje šalia Vijolių mokyklos gyvenančių iš kitų regionų atvykusių sportininkų likimas. Abejojama, ar nespecializuotose mokyklose sportininkams bus suteiktas reikiamas fizinis pasirengimas ir lavinimimas.
Draugiškai pasidalyti nebegalės?
Iki šiol Šiaulių mokyklos gelbėdavo viena kita - šiemet perskirstyta 2,26 proc. "mokinio krepšelio" lėšų, tačiau kitąmet dotuoti kitas mokyklas švietimo įstaigos nebegalės.
Prieš penkerius metus optimistiškai skelbta, kad optimalus mokinių skaičius vienoje pagrindinėje mokykloje turėtų būti 800, pradinėje – 500, keturmetėje gimnazijoje – 600. Nuo 2003-iųjų labai pasikeitė situacija: daugelyje mokyklų sumažėjo mokinių, pasikeitė "mokinio krepšelio" dydis, o kai kurios mokyklos perpildytos ir turi per daug mokinių. Švietimo specialistams tenka nelengva užduotis – ką daryti, kad mokyklos išgyventų.
Įvertinus visas galimybes, optimalus mokinių skaičius pagrindinėje aštuonmetėje mokykloje siūlomas 640, keturmetėje gimnazijoje – 500, pradinė mokykloje – ne mažiau 440 mokinių. Pristatyti optimalių mokyklų modeliai tėra patariamojo pobūdžio.
Siūlo sujungsiant
Darbo grupė pasiūlė nuo kitų metų įvesti mokyklų vertinimo kriterijus, o neatitinkant kriterijų pradėti mokyklos reorganizavimo procedūras. Mokyklos būtų vertinamos pagal ekonominius, finansinius bei ugdymo kokybės rodiklius, būtų atsižvelgiama į mokytojų kvalifikaciją, pastato būklę, "mokinio krepšelio" lėšų pakankamumą, klasių komplektavimą ir kt.
Pasiūlyti du jungimo variantai. Pirmasis - nuo 2010 m. rugsėjo pirmosios visos pradinės mokyklos prijungiamos prie pagrindinių ir tampa pagrindinių mokyklų skyriais, t. y. T. B. Andruškos pradinė mokykla tampa "Sandoros" mokyklos skyriumi, Aukštabalio pradinė - Aukštabalio pagrindinės, Centro - Jovaro, Dainų - Dainų, Lieporių - Gegužių, "Saulės" - "Romuvos" skyriumi. Mokyklų administracija būtų bendra, tačiau jos liktų savo pastatuose. Kitas variantas - nuo 2010 m. rugsėjo pirmosios prijungti ir įkelti Aukštabalio pradinę į Aukštabalio pagrindinės pastatą, o Dainų pradinę - į Dainų pagrindinės mokyklos pastatą. Likusios keturios pradinės, kaip ir pirmajame variante, taptų skyriais. Neaišku, koks likimas lauktų nuo miesto nutolusios Zoknių mokyklos, kuriai trūksta "mokinio krepšelio" lėšų, tačiau ją lanko 96 proc. aplinkiniame rajone gyvenančių moksleivių. Būgštaujama ir dėl Salduvės mokyklos ateities. Restruktūrizuoti, tačiau kol kas neaišku kaip, reikės ir Rėkyvos pagrindinę mokyklą, turinčią gyvenvietės mokyklos statusą.
"Netekta galimybė gauti lėšų iš perskirstytų 5 proc. gali paskatinti pačias mokyklas ieškoti išgyvenimo būdų arba savanoriškai jungtis", - teigia V. Damskienė. Kaip galimą kilusių problemų sprendimo būdą švietimo skyriaus specialistai siūlo dviejų mokyklų įkėlimą į vieną pastatą, o į atsilaisvinusius pastatus perkelti kai kurias neformaliojo ugdymo įstaigas, pavyzdžiui, Turistų centrą, "Aitvaro" klubą.
Darbo grupė suskaičiavo, kad dvi mokyklas sujungus į vieną būtų galima sutaupyti 100 tūkstančių litų, 300-400 tūkstančių įkėlus pradinę mokyklą į pagrindinę, o nebenaudojant vidutinio dydžio mokyklos pastato per metus būtų sutaupyta apie 600 tūkstančių.
Ką politikai pasakys?
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Juozas Pabrėža išplėstiniame komiteto posėdyje iškart pareiškė, kad Tarybai tokie siūlymai, kokie paruošti dabar, nebus teikiami, ir neslėpė iš darbo grupės tikėjęsis daugiau.
Miesto politikai, matyt, prisiminė priešrinkiminius pažadus, kuomet garsiai deklaravo, jog jokių mokyklų pertvarkų nebus įgyvendinama be bendruomenės pritarimo. O prisiminti pažadus šiuo metu pats laikas, mat praėjus pusei kadencijos Tarybos nariai jau mąsto apie kitus savivaldos rinkimus.
