„Čia nėra vieno vadovo nuomonė, čia yra masinis pagalbos šauksmas“, – sakė švietimo įstaigų vadovus vienijančios profsąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė.
Dėl biurokratinės naštos kenčia švietimo kokybė
Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas, Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius Darius Mockus atviravo, kad perdėta biurokratija slegia mokyklų vadovų pečius ištisus dešimtmečius.
„Šitos bėdos susidarė ne šiandien, ne vakar, net ne per metus, o per dešimtmečius. Dabar kreipėmės į valdžią, nes atėjo riba, kai žmonės pamatė, kad negali kokybiškai darbų atlikti. Svarbiausia – negali savo tikrosios misijos vykdyti: gilintis į ugdymą, organizuoti ugdymo procesą ir padaryti jį kuo kokybiškesnį“, – dalijosi D. Mockus.
Savo ruožtu Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė, Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė pasakojo, kad pandemija buvo reikšmingas dirgiklis ir tik dar labiau apsunkino švietimo įstaigų vadovams darbą.
„Pandemija viską užaštrino. Kadangi labai padaugėjo darbų mokykloje ir dėl pačios pandemijos valdymo, darbų našta pasidarė kitokia. Valdininkai niekada nežiūri, ar čia pandemija, ar kokia mokykloje ar darželyje situacija, – jie daro savo planinius patikrinimus, reikalauja dokumentų“, – kalbėjo ji.
Verkiant trūksta kompetentingų specialistų
Labiausiai švietimo įstaigose trūksta kompetentingų specialistų, kurie atliktų vidaus audito, viešųjų pirkimų, duomenų apsaugos, teisės, buhalterijos ir kitas funkcijas. Paprasčiausiai jiems įdarbinti mokyklose nepakanka lėšų, stinga esamų etatų.
Kai minėtos užduotys pakimba virš mokyklos vadovybės galvų, atsiranda neproporcingi darbo krūviai, viršvalandžiai, nuovargis ir spaudimas darbuotojų atžvilgiu.
„Dabar yra kreivų veidrodžių karalystė. Mes darome, kas privaloma, viršvalandžių sąskaita, išnaudodami darbuotojus, kurie net neturi tų kompetencijų. Gali vadovai eiti klausyti kursų, mokymų, bet jie nebespėja sekti visų pokyčių. Jis niekada nebus toks specialistas, kaip tos srities profesionalai“, – sakė J. Andrijauskienė.
Šiai nuomonei pritarė ir D. Mockus. Jis papildė, kad įvairių sričių specialistų verkiant trūksta ugdymo įstaigose, nes didžiąją personalo dalį sudaro tik pedagogai.
„Duomenų apsauga yra labai juridinis klausimas, labai stipriai teisinis aspektas išsiskiria. Nepamirškime, kad įstaigų vadovai pirmiausiai yra edukologai, ne teisininkai. Klausimus su duomenų apsauga jie gali neteisingai patraktuoti, čia turi būti specialistų komanda, kuri tuos darbus ir darytų. <...> Mokyklose dirba pedagogai ir techninis personalas – viskas. Tada mes apsimetame, kad kažkokius darbus darome neva gerai, o institucijos turi pilną teisę tikrinti, besti pirštu ir sakyti: pas jus nėra to, to. O kaip gali atsirasti, jei mes neturime specialistų? Čia kalambūras kažkoks“, – dalijosi jis.
Dokumentus „kepa“ nuolat
D. Mockus įsitikinęs, kad biurokratijos tinklas, apsiraizgęs aplink švietimo įstaigas, užkerta kelią kokybiškam švietimui. Anot jo, norint užglaistyti sistemos spragas, reikia keisti esamą tvarką, kol dar nevėlu.
„Mes turime Lietuvoje apsispręsti, įskaitant ir visuomenę, – mes norime kokybiško švietimo, ar norime imitacijos? Jeigu imitacijos, tada palikime taip, kaip yra, laukime, kol išeidinės mokytojai iš darbo, vadovai neis į pareigas. O jeigu norime keisti į kokybinę pusę, tada rimtai svarstykime ir žiūrėkime, kokias funkcijas nuo mokyklų nuimti“, – kalbėjo D. Mockus.
Jis vis kartojo, kad pedagogai turi visas jėgas atiduoti ugdymo tikslams, o ne užsiimti institucijų skirtų užduočių sprendimu.
„Leiskime mokytojui ir mokyklų vadovams koncentruotis į ugdymą, į tai, kas vyksta pamokoje. <...> Visa kita, kas yra aplipę aplink mokyklas, pavyzdžiui, viešieji pirkimai, yra kažkoks monstras, kuris tiek laiko suryja, kad ugdymui laiko lieka labai mažai. Kai susiplaka tiek ūkinių klausimų, tada ugdymas podukros vietoje atrodo, lieka antrame plane“, – įžvalgomis dalijosi Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius.
J. Andrijauskienė papildė, kad nauji dokumentai mokyklose „kepami“ nuolat, o įstaigų vadovai jau seniai nebesusitvarko su tenkančiais pertekliniais darbais. Nenuostabu, kad mokyklų ir darželių direktoriai masiškai ėmė šauktis pagalbos.
„Visas mokykloje sukurtas tvarkas, taisykles, aprašus, nuostatus, sistemas reikia nuolat atnaujinti, nes dokumentai turi senaties terminą. Kažkoks potvarkis naujas išėjo, kažkas pasikeitė – ir vėl kepami dokumentai. Dėl to ateina neviltis ir masiškai pradėjo kreiptis švietimo įstaigų vadovai, sakydami: Darykime kažką, reikia kilti į kovą, nes šitaip nebeįmanoma. Gaunasi, kad kas veža, tam krauna. O krauna visos institucijos“, – dalijosi J. Andrijauskienė.
Dešimtys direktorių kėdžių – tuščios
Didžiulis mokyklų ir darželių vadovų pervargimas matomas plika akimi, apgailestavo J. Andrijauskienė. Dėl neadekvačių darbo krūvių, perdėtos biurokratijos švietimo įstaigose kai kurie darbuotojai traukiasi iš pareigų.
„Atsitiko taip, kad dalyje mokyklų išeina raštinių darbuotojai iš darbo. Tos administracinės naštos vadovas vienas nepakelia, pavaduotojai nepakelia, natūralu, kad ji tenka ir už raštinę atsakingam žmogui“, – pastebi J. Andrijauskienė.
D. Mockus prabilo apie tai, kad dalis Lietuvos mokyklų ir darželių iš viso lieka be vadovų. Edukologai nesiryžta kandidatuoti į švietimo įstaigų vadovus, nes žino, kokios apkrovos laukia.
„Kiek mokyklų Lietuvoje yra be direktorių, be vadovų? Tai puikiausia iliustracija. Žmonės žino, su kokiomis atsakomybėmis teks susidurti. <...> Būna atvejų, kai vadovai užtarnautos pensijos nebelaukia: likus 2–3 metams žmonės pasitraukia iš pareigų. Man pačiam asmeniškai prieš porą metų buvo minčių apskritai iš švietimo pasitraukti. Aš toks ne vienas ir tikrai tokių žmonių nemažai“, – kalbėjo jis.
J. Andrijauskienė pridūrė, kad į paskelbtus konkursus mokyklos vadovo pareigoms užimti labai specialistai renkasi labai pasyviai. Dažniausiai į 1 direktoriaus kėdę kandidatuoja vos 1 pedagogas.
„Karčiai juokaujame: pasižiūrėkime, kiek dalyvių renkasi dalyvauti konkursuose į mokyklos vadovo pareigas. Faktiškai konkursai dauguma atvejų vyksta vienas iš vieno. Gerai, kad tas vienas būna buvęs mokyklos vadovas, nes į tokią poziciją nė vienas pavaduotojas praktiškai neina. Pavaduotojas prisiliečia vadybinio darbo ir mato, kokia to kaina“, – teigė ji.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) informavo tv3.lt, kad šiuo metu visoje šalyje yra laisvos 79 švietimo įstaigų vadovų pozicijos. Labiausiai vadovų stinga darželiuose – dabar yra 30 laisvų ikimokyklinio ugdymo įstaigos direktoriaus darbo vietų.
Taip pat ŠMSM atkreipia dėmesį, kad visi švietimo įstaigų vadovai dirba pagal kadencijas, o jų darbo sutartys – terminuotos. „Pasibaigus terminuotai sutarčiai, skelbiamas konkursas, įstaigai tuo metu vadovauja laikinai tas pareigas einantis vadovas“, – papildė ministerijos atstovai.
Kraupus mobingas: jei vadovas suklumpa, laikomas nevykėliu
Dar viena skaudi švietimo sistemos bėda, paliečianti mokyklų ir darželių direktorius, yra mobingas. Pašnekovai atviravo, kad švietimo sektoriuje vyrauja nemažai nuoskaudų, o spaudimą iš institucijų patiria ne vienas ugdymo įstaigos direktorius.
J. Andrijauskienė pasakojo, kad mobingo apraiškų daugiausiai pasitaiko regionuose. Jei švietimo įstaigos vadovas nepadaro kokios nors užduoties, jis vos ne užbadomas pirštais.
„Mes gauname signalų, kad vadovas, tarkime, neatlikęs tam tikros biurokratinės funkcijos, pavėlavęs su terminais, susiduria su mobingu. Yra baksnojama, sakoma „tu nesusitvarkai“. Ypač mažesniuose rajonuose yra tokių apraiškų. Vadovas laikomas nevykėliu, kuris nesugeba spręsti problemų, susijusių su biurokratiniais darbais“, – sakė ji.
O štai D. Mockus pastebi, kad mobingo paplitimas mokyklų ir darželių vadovų atžvilgiu nėra tiriamas, todėl tikrąjį vaizdą matome iškreiptą.
„Mūsų darbdaviai, savivaldybės, yra neįpareigoti daryti tyrimus, apklausas, kaip jų darbuotojai jaučiasi. Natūralu, įstaigos vadovas bendrauja ir su politikais, ir su savivaldybių administracijų darbuotojais, skyrių vedėjais, merais. Visokių situacijų gali būti. Tai kodėl objektyviai to neištyrus ir nepažvelgus į tokį vadovų kasdienybės veidrodį? Reikia ištirti. <...> Jei mūsų veidrodis yra suskilinėjęs ir rodo kreivą, negražų vaizdą, reikia imtis priemonių situacijai gerinti. Žmonės stengiasi ir nori kad teisingumas jų atžvilgiu triumfuotų. Ir jų sveikata irgi ne paskutinėje vietoje – visi norime būti sveiki ir darbingi ilgą laiką“, – pasakojo jis.
Švietime plečiasi biurokratijos „pelkė“
Kreipimąsi į Vyriausybę, Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, ŠMSM bei Lietuvos švietimo tarybą pasirašė Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga ir dar 6 švietimo specialistų asociacijos.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė akcentavo, kad švietimo sistemoje vyksta eutrifikacija, tai yra pelkėjimas.
„Mes pelkėjame, kadangi yra labai daug visokių biurokratinių dalykų, popierizmų ir panašiai. Dėl to mokyklų vadovai negali atlikti savo paskirties. Jie atsakingi už ugdymą ir jo organizavimą, mokyklos veiklos kokybę. O dabar įvairios ministerijos nuleidžia nurodymus ir jie turi lenteles pildyti, statistinius duomenis pateikti. Tai nesusiję su jų tiesioginiu darbu“, – apie problemą kalbėjo V. Targamadzė.
Seimo narė atskleidė, kad sprendimo būdų yra. Jos nuomone, Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo komitetas turėtų dėti pastangų ir suburti darbo grupę situacijai ugdymo sektoriuje įvertinti.
„Mano supratimu, reikia sukviesti ministerijas, iš kurių ateina nurodymai ir peržiūrėti, ar tikrai reikia mokyklų vadovams tai daryti. <...> Išeitys yra kelios. Viena iš jų – kad atsirastų mokykloje papildomi etatai. Reikia sudaryti darbo grupę ir peržiūrėti dokumentus, kokių nurodymų mokykloms nebūtina vykdyti“, – svarstė parlamentarė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau sureagavo į šį pagalbos šauksmą ir parodė iniciatyvą.
„Suprantame mokyklų vadovų keliamą problemą. Griežtėjant viešųjų pirkimų organizavimo reikalavimams, asmens duomenų apsaugai, atsirandant vis daugiau įstaigų reglamentavimo, daugėja ir papildomų administravimo darbų švietimo įstaigose. Nors absoliuti dauguma papildomų administravimo darbų atsiranda ne dėl Švietimo, mokslo ir ministerijos reikalavimų, kartu su mokyklų vadovais bandysime ieškoti sprendimų, kaip sumažinti biurokratinę naštą švietimo įstaigose“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Pirmadienį ŠMSM rengė pasitarimą su mokyklų vadovais, pasirašiusiais kreipimąsi dėl biurokratijos švietimo įstaigose. Jo metu nuspręsta, kad bus buriama tarpinstitucinė grupė, kuri sukvies atsakingas įstaigas ir kartu su mokyklų vadovais peržiūrės privalomų mokykloms pildyti dokumentų sąrašą, pateiks siūlymus dėl biurokratinės naštos mažinimo.
