Vien pirmajame programos etape mokyklos sulauks 210-ties milijonų eurų iš Europos struktūrinių fondų ir 44 milijonų iš valstybės biudžeto. Tačiau opozicija programą kritikuoja – esą mažosioms mokykloms teks paprasčiausiai užsidaryti.
Netoli Marijampolės esančio Želsvos kaimo progimnazijos koridoriais laksto 93 mokiniai. Anot švietimo įstaigos direktorės, mokinių pasiekimai šioje mokykloje geri – dažnai net aukštesni nei šalies vidurkis. Vis tik vardija dalykus, kurių trūksta.
„Turime penkis specialiųjų poreikių mokinius. Keturi iš jų turi didelių ir labai didelių sutrikimų. Ir kadangi žadama, kad kiekvienas toks mokinys turės po mokytojo padėjėją, tai tikimės, kad iš tiesų taip ir bus“, – sako mokyklos direktorė Asta Kulbokienė.
O žada ne bet kas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tiesa, tik tada, jei mokykla dalyvaus šiandien prasidėjusioje tūkstantmečio mokyklų programoje. Tūkstantmečio mokyklose turės labiausiai telkti dėmesį į STEAM – gamtamokslinį, technologinį, inžinerijos, menų ir matematinį ugdymą. Taip pat įtraukiojo ugdymo plėtrą, kultūrinį ugdymą ir mokytojų lyderystę. O tuo pačiu gaus naujų, inovatyvių mokymosi priemonių. Šiuo projektu ministerija sieks sumažinti pasiekimų skirtumus skirtingose mokyklose, stiprinant silpnesnes ir palaikant stiprias ugdymo įstaigas.
„Pagrindinis programos principas yra pasirinkta investuoti ir tobulinti suaugusių žmonių mokyklose kompetencijas. Nes suprantame, kad jei stiprėja jie, tai iškart yra geriau ir vaikams“, – teigia ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė.
O mokiniai gaus patrauklesnę mokymosi aplinką, galės mokytis pagal šiuolaikinius metodus, semtis patirties iš menininkų ir panašiai. Pirmajame etape galės dalyvauti 150 savivaldybių atrinktų mokyklų. Vis tik tokios įstaigos kaip Želsvos kaimo progimnazija galėtų dalyvauti tik susijungus su kita mokykla, mat turi per mažai mokinių – tam reikia mažiausiai 200 vaikų.
„200 tai čia yra ir bendrai su Europos Komisija labai rimtai aptartas rodiklis ir mes žinome, kad Lietuvoje yra labai mažos mokyklos. Iš tikrųjų, norisi, kad pirmiausia ta investicija pasiektų kuo didesnį vaikų ir kuo didesnį mokinių skaičių“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Jungtis esą galės ne tik gimnazija su gimnazija – tai padaryti galės ir skirtingų tipų švietimo įstaigos. Tiesa, šią programą, kuriai iš viso prireiks 254 milijonų eurų, aršiai kritikuoja socialdemokratas Gintautas Paluckas. Esą tai – tiesus kelias į mokyklų uždarymą. Anot Seimo nario, vienos mokyklos taps dar geresnėmis, o kitos ir toliau liks silpnos. Ir, nors ministerija užsimojo per artimiausius ketverius metus visas mokyklas padaryti tūkstantmečio mokyklomis, jo, esą, tai neįtikina.
„Jeigu mes išskiriame keletą mokyklų rajone kaip geresnes nei kitos, tai ten iš pradžių eiti mokytojai, o tada tėvai pradės vežti savo vaikus taip dar labiau sumažindami tų taip vadinamų rajoninių mokyklų lankomumą. Kitaip tariant tai yra lenktynės iki dugno“, – tikina G. Paluckas.
Dėl mokyklų elitizmo anksčiau jaudinosi ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Vis tik šiandien sako problemų nematantis – nors kai kurioms mokykloms išties gali tekti užsidaryti, ši programa paskatins bendradarbiavimą.
„Na, tiesiog, mes kaip valstybė nepajėgūs sukurti tinkamas aplinkas visur. Visur naujausios laboratorijos, visur naujausios mokymo įrangos. Jeigu matom, kad mokinių skaičiai traukiasi, mažėja, tai galbūt ir sugebėtume tuo pačiu kartu sukurtomis technologijom pasinaudot visi, tai gal geriau naudokimės visi, nei bandykim kurti visiems“, – kalba Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Vis tik kai kurios ugdymo įstaigos liko už linijos – profesinės mokyklos programoje nedalyvaus. Profesinių mokymo įstaigų asociacijos prezidentas sako su ministerija kalbėjęs apie svarbą įtraukti ir profesines mokyklas. Tačiau bent kol kas nauja įranga ir mokymo būdais teks naudotis bendradarbiaujant su bendrojo ugdymo mokyklomis.
„Matyt, dar reikia intensyviau kalbėtis, kad bendrasis ugdymas, kaip sakiau, bendrojo ugdymo programos, jos visur turi būti įgyvendintos kokybiškai, visur turi būti sudarytos sąlygos geros tam, kad mokiniai turėtų pačius geriausius pasiekimus ir kad mokytojai turėtų puikias galimybes dirbti“, – teigia profesinių mokymo įstaigų asociacijos prezidentas Vytautas Zubras.
O štai savivaldybės, kuriose mokosi per tūkstantį mokinių, nuo šiandien gali teikti paraiškas. Tiesa, programoje turi dalyvauti bent trys tos savivaldybės mokyklos. O mažosios, kuriose mokosi mažiau vaikų, gali sutelkti pajėgumus ir projekte dalyvauti kartu. Tam savivaldybės turi 8 savaites.
