PET yra viena iš labiausiai paplitusių plastiko rūšių pasaulyje. Ji sudaro beveik 30% vandens butelių sudėties visame pasaulyje.
Plastiką ryjančios bakterijos
Neseniai Japonijos mokslininkai atrado bakterijų, kurios naudoja PET kaip savo pagrindinį maisto šaltinį. Ši bakterijų rūšis prisidėjo prie vandenyno valymo, kaip teigiama trueactivist.
Tyrimai rodo, kad „nors didžiuliai plastiko kiekiai esantys atvirame vandenyne kelia susirūpinimą dėl galimų ekologinių pasekmių, naujausi tyrimai rodo, kad plastiko gaus yra mažesnė, nei tikėtasi. Manoma, kad taip yra todėl, kad išsivystė organizmai (vartotojai), galintys perdirbti plastiką.“
Aptikti mikroorganizmai, kuriuos siūloma vadinti Ideonella sakaiensis, manoma, maistiniu požiūriu priklauso nuo PET ir gali suardyti šios medžiagos molekulinius ryšius, kurie laiko plastiką neirstančiu.
Šio proceso pasekmės vis dar neaiškios, nes taip pat rūpinamasi dėl toksinų, kurie pasklis, kai plastikas suirs.
„Sunku suardyti itin tamprios formos PET. Mes dar turime atsakyti į labai daug klausimų, norėdami geriau suprasti šias bakterijas, tai užima nemažai laiko “,– sakė prof. Kenji Miyamoto iš Keio universiteto, vienas mokslininkų atradusių bakterijas.
Evoliucijos pasekmė
„Jeigu jūs sudarysite bakterijoms tokią aplinką, kai jos gaus tik vieną maisto šaltinį, kurį galės vartoti, per tam tikrą laiką jos pritaikys ir tą darys.“– sakė prof. Kenji Miyamoto.
Bandymai pritaikyti gyvus mikroorganizmus siekiant išvalyti užterštas vietas sulaukia vis daugiau ir daugiau dėmesio. Manoma, kad tai yra gydymas, kuris naudoja natūralius organizmus skaidant pavojingas medžiagas į mažiau toksiškas ar netoksiškas medžiagas. Pavyzdžiui, tam tikros rūšies grybai, turi didelį potencialą skaidant pesticidus, kurie išlieka aplinkoje.
Vis dėlto, svarbu prisiminti, kad nors technologinė pažanga yra svarbi, ji nėra problemos sprendimas. Tūkstančiai gyvūnų rūšių suserga ir miršta dėl šiukšlių taršos. Pasaulio gyventojams būtina mažinti atliekų ir anglies dvideginio išmetimą.
