„Karantino laikotarpis buvo išskirtinis, kada vaikų sveikata nebuvo taip nuodugniai tikrinama kaip visada, o dabar yra viskas grįžę į senas vėžes ir tėvai rūpinasi savo vaikų sveikata“, – tvirtina Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytoja Jolanta Sauserienė.
Vaikų problemomis skundžiasi tėvai
Nors šeimos gydytojos teigimu sveikatos patikrinimai vyksta aktyviai, daugėja ir įvairių nusiskundimų. Tiesa, ne visi jų girdimi iš vaikų.
„Daugėja tėvų nusiskundimų, kad vaikai apatiški, linkę tinginiauti, leidžia laiką prie kompiuterio ar su mobiliuoju telefonu. Patys vaikai retai kada išsako panašius nusiskundimus. Vaikai dažniau pasiskundžia regėjimo sutrikimais, o tai irgi susiję su intensyviu telefono ar kompiuterio naudojimu“, – pabrėžia gydytoja.
Antrindama J. Suserienei Centro poliklinikos vaikų ligų gydytoja Laimutė Šumskienė pabrėžia, kad vaikų regėjimas prastėja kasmet, tačiau karantinas reikšmingai prie to prisidėjo.
„Ši problema jau buvo, bet per karantiną susidarė sąlygos jai labiau plisti“, – tikina gydytoja.
Daugėja nutukimo atvejų
Tam pritaria ir Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Karolina Mačiūnienė. Anot jos, pradeda ryškėti ne tik regos sutrikimų atvejai, bet ir pastebimas nutukimas.
„Po karantininių dvejų metų vaikai ateina su per dideliu svoriu – jie buvo užsidarę, neužsiėmė sportine veikla. Lygiai taip pat kyla daug problemų su rega, nes didelė dalis nuotolinio mokymo buvo vykdoma prie kompiuterio, tad būtent tokie sutrikimai šovė į viršų“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Tai patvirtina ir būsimo septintoko mama Neringa Barauskienė. Moteris teigia, kad per karantiną suprastėjo vaiko rega. Mama taip pat priduria, kad padaugėjo nusiskundimų dėl galvos skausmo.
„Manyčiau, kad tai dėl per ilgo naudojimosi kompiuteriu ir telefonu, 50 proc. laiko tai yra su mokslu nesusijusi veikla“, – tikina N. Barauskienė.
Centro poliklinikos gydytojos L. Šumskienės nuomone, tai yra viena pagrindinių problemų, kodėl vaikai skundžiasi regos ar kitais sutrikimais. Medikė pabrėžia, kad be to laiko, kurį tenka praleisti prie įrenginių dėl mokslų, vaikai išmaniaisiais turėtų naudotis vos pusvalandį ar valandą per dieną.
Paūmėjo psichologinės problemos
Pasak gydytojos K. Mačiūnienės, pastebimi ne tik fiziniai pakitimai, bet ir psichologiniai.
„Išryškėjo miego sutrikimai, ypač po vasaros vaikai jaučiasi nusilpę, reguliariai nemiega, mažai valgo“, – vardina šeimos gydytoja.
Jai paantrina ir J. Sauserienė. Gydytojos teigimu, net po vasaros yra pastebimas emocinis vaikų pervargimas: „Ne visada užtenka atostogų pailsėti emociškai. Dažnai pastebimas dirglumas, sunki emocijų kontrolė, išsiblaškymas tiek mažesnių, tiek vyresnių vaikų tarpe“.
Gydytojos nuomonei antrina būsima abiturientė Ugnė Kazernavičiūtė. Mergina papildo, kad juntami ne tik svorio pakitimai (nuo streso itin mažėjantis ar augantis svoris), bet ir socialinių įgūdžių sumažėjimas.
„Reikia daugiau kalbėtis su žmonėmis ir vėl „įsivažiuoti“ į normalų gyvenimo ritmą“, – pasakoja mergina.
Nors L. Šumskienės teigimu, šiuo metu vaikų, besiskundžiančių emociniais sunkumais, mažiau, tai nereiškia, kad problemų nebėra.
„Tokių vaikų ateina mažiau, bet tie, kurie atėjo pernai – liko. Tos problemos neišsisprendžia per metus ar dvejus, o ypač jei kalbame apie depresiją ar kitus sutrikimus, jie gali likti visam gyvenimui. Tie vaikai nepasveiko, ta kreivė liko toje pačioje pozicijoje, bet bent jau nebekyla“, – pabrėžia vaikų ligų gydytoja.
Už vaikų sveikatą atsakingi tėvai
Anot K. Mačiūnienės ir L. Šumskienės, vaikų sveikata visų pirma reikėtų pasirūpinti tėvams.
„Vaikus suaktyvinti yra labai sunku. Skatiname reguliariai maitintis, miegoti ir visai šeimai daugiau judėti. Tėvai turi tam skirti laiko ir į tai investuoti. Už vaikų sveikatą yra atsakingi tėvai. Viskas priklauso nuo to, kaip jie koreguoja mitybą, skatina aktyvumą ir patys yra aktyvūs, tad reikia nepamiršti ir jų indėlio“, – primena Antakalnio poliklinikos gydytoja.
N. Barauskienė taip pat tam pritaria ir pati, kaip mama, stengiasi įtraukti vaiką į fizinius užsiėmimus.
„Gavome labai gerą patarimą iš savo gydytojos – vasarą sumažinti laiką prie kompiuterio ir telefono, o daugiau plaukioti ir maudytis, kiek tik leidžia galimybės užsiimti aktyviu poilsiu ir laiko leidimu gamtoje. Bet kokia fizinė veikla yra naudinga vaikui – net ir žolės šienavimas ar obuolių rinkimas kaime pas močiutę, tik reikia jį įtraukti“, – tikina mama.
Straipsnio autorė: praktiką atliekanti žurnalistė Milda Čebanauskaitė.
