Daugiau kaip 1 mlrd. eurų į biudžetą kasmet nesurenkama iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Ekonomistai kaltina Vyriausybę ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kad šios nesistengia susirinkti pinigų. Tačiau pastarieji teisinasi, esą kalti patys lietuviai, nenorintys mokėti mokesčių.
Kratydami įvairiausio plauko verslininkus, pareigūnai kone kasdien atranda krūvas grynųjų eurų, slepiamų nuo VMI.
Nepaisant pareigūnų kratų, Lietuvoje kasmet prarandamas apie 1 mlrd. PVM. Štai, jei mokesčiai būtų surenkami, kiekvienam senjorui pensiją būtų galima padidinti net 150 eurų.
„Didieji biudžeto klondaikai yra „gyvulių ūkis“ ir PVM grobstymas vartojant per įmones. Šitie dalykai neliečiami, o kalbama apie smulkios fiskalinės reikšmės dalykus kaip: nekilnojamojo turto (NT), automobilių registracijos mokestis ir panašiai, kurie surinks po kelis milijonus. Turint omenyje, kad šalies biudžetas yra 20 mlrd. eurų“, – teigė ekonomistas Raimundas Kuodis.
„Pažiūrėkime, kiek iečių laužoma dėl 100 mln. eurų, kiek reikia įvesti naujų, didinti įvairiausius kitus mokesčius, užgulti mokesčių mokėtojus, kurie ir taip jau moka daug. Visas dėmesys turi būti sutelktas ne kaip dar apmokestinti tuos, kurie moka mokesčius, o kaip ištraukti iš šešėlio asmenis, kurie sugeba išvengti mokestinės naštos“, – pridūrė ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistų teigimu, Lietuvoje PVM nesurenkamas dėl tebesitęsiančio „gyvulių ūkio“ mokestinių landų ir lengvatų. Verslininkai kiek įmanydami asmeniniams tikslams pinigus naudoja įmonių vardu, išvengdami PVM ir tokiu būdu sau prekes bei paslaugas atpigindami 21 proc.
Itin daug paslaugų, ypač tos, kurios teikiamos tiesiogiai gyventojams, taip pat tebelikę šešėlyje, pavyzdžiui, statybos, automobilių dirbtuvės, grožio salonai, vaikų priežiūros, valymo paslaugos.
„Reikia rimtesnių struktūrinių reformų, kurios atotrūkį sumažintų bent iki estiško lygio. Tam reikėtų, kad biudžetas padidėtų 2 mlrd. eurų. Įsivaizduojate, kokio lygio tai uždavinys, kurio politikai nesprendžia, nes nemato reikalo“, – kalbėjo R. Kuodis.
Nemažai PVM sukčiai išgrobsto naudodami schemas ir perkeldami prekes iš vienos įmonės į kitą skirtingose šalyse.
„Visi tie, kurie daro schemas, yra gudrūs, išsimokinę. Patyrimas ateina iš Vakarų Europos, Europos Sąjungos, kitų kraštų. Grobstytojai kaip mafija yra susivieniję, moka visus pažangiausių ir skaitmeninių būdų, kaip apeiti mokesčių inspekcijas, tas akivaizdu“, – pridūrė Seimo narys, liberalas Kęstutis Glaveckas.
Valdininkai teisinasi, esą tai, kad Lietuvoje žmonės sukčiauja ir nemoka PVM, lemia tautiečių sąmoningumo trūkumas.
„PVM nemokėjime, grobstyme dalyvauja pilietis, verslas. Santykio tiesiogiai su PVM mokėtoju tarp valstybės nėra. Kol mūsų sąmonėje bus noras turėti schemas dėl PVM išvengimo, legalias, pusiau legalias, kol mūsų žmonės bus nesuinteresuoti mokėti, paimti sąskaitos, paprašyti sąskaitos-faktūros, čekio, tol problema bus", – teigė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Tai yra procesai, į kuriuos turi būti investuojama. Kiek žinau, dabar VMI turi techninę pagalbą iš Tarptautinio valiutos fondo palaukime rezultatų, pažiūrėsime“, – pastebėjo Lietuvos bankovaldybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
PVM kasmet surenkama daugiau. Bendros tendencijos auga, pagreitis gerinant mokesčių administravimą yra, sumos kasmet auga.
Nors Vyriausybė ir mokesčių inspekcija tikina, jog daro viską, kad nesąžiningus verslininkus priverstų mokesčius susimokėti, ekonomistai pasigenda aktyvumo. Štai kad ir skambiai pristatinėta išmanioji mokesčių administravimo sistema. Valstybės kontrolė nustatė, jog jai yra išleidžiamos dešimtys milijonų eurų, o naudos vis dar labai mažai.
„Buvo planas, kad sistema naudosis daugiau institucijų, tačiau šiai dienai modulis sukurtas tik Valstybinei darbo inspekcijai. Visi kiti poreikiai pritaikyti VMI. Potencialą reikia plėsti nacionaliniu lygmeniu“, – mano Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktorė Jurgita Grebenkovienė.
Ir nors Vyriausybė užsibrėžė dar 200 mln. eurų kitąmet ištraukti iš šešėlio, Lietuvoje šešėlinė ekonomika tebėra maždaug trečdaliu didesnė negu Europos Sąjungos vidurkis. Pernai ji sudarė maždaug 24 proc. bendrojo vidaus produkto.
