Penktadienį prie Prezidentūros vyko mitingas prieš liepos 1 dieną įsigaliojusį naują Švietimo įstatymą, pagal kurį plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba, o nuo 2013 metų bus suvienodinti gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos egzaminai.
(Papildyta 13.06) Protesto akcijos dalyviai (tame tarpe ir jaunimas) kilo ant pakylos ir kreipėsi į susirinkusius lenkų kalba. Minia įdėmiai klausėsi, palaikė oratorių šūkius plojimais ir šūkiais.
Pabaigoje buvo kreipiamasi į prezidentę Dalią Grybauskaitę:
„60 000 žmonių kreipėsi į jus, Lietuvos respublikos prezidente, taip pat į Lietuvos respublikos Seimo pirmininkę, Lietuvos respublikos vyriausybės ministrą pirmininką, Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministrą. Mes, Lietuvos piliečiai, išreiškiame savo nepasitenkinimą švietimo situacijos pakeitimu. Stengiamės atkreipti jūsų dėmesį į LR švietimo įstatymą ir kitų teisės aktų nuostatas, bloginančius tautinių mažumų švietimo padėtį. Su jomis nesutinkame, dėl to esame priversti organizuoti šios dienos protesto akciją.“
Protesto akcija buvo užbaigta lenkų liaudies ansamblio dainomis.
Apie 12 val. mitingo dalyviai ėmė skirstytis.
(Papildyta 11.22) Kai kurie moksleiviai mitinge neužsibuvo. Balsas.lt žurnalistai pastebėjo senamiestyje vaikštinėjančias grupeles moksleivių, kurie šį renginį galimai išnaudoja kaip progą prasiblaškyti mieste.
(Papildyta 11.15) Pasak pareigūnų, mitingo dalyvių skaičių tikriausiai perkopė tūkstantį. Tai beveik dvigubai daugiau nei leido savivaldybė.
(Papildyta 10.38) Prie Prezidentūros susirinko ir grupelė mitingo oponentų – Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos nariai. Devyni žmonės laikė plakatus, kuriuose buvo teigiama, jog lenkai Lietuvoje turi išskirtinai geras galimybes mokytis.
Organizacijos pirmininkas Julius Panka tikino, kad jie čia susirinko norėdami parodyti, kad ne visi sutinka su tautinių mažumų protesto akcija. „Jie nenurims, kol Lietuvoje 80% žmonių nepradės kalbėti lenkiškai. Jei neparodysime, kad yra kita medalio pusė, jie gali įtikinti visus, kad yra teisūs“.
J. Pankos nuomone, tautinėms mažumoms Lietuvoje yra tikrai geros sąlygos, jiems yra daromos tam tikros lengvatos, skiriama daugiau lėšų, mokytojai siunčiami į apmokymus, tačiau valstybinę kalba jie privalo gerbti ir mokėti.
Piketas prie Prezidentūros (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
(Papildyta 10.21) Minioje yra ir daugiau Lietuvos lenkų politikų. Į mitingą atvyko Europarlamentaras V. Tomaševskis ir Seimo narys Jaroslavas Narkevičius.
(Papildyta 10.12) Kaip pabrėžė LLRA atstovas L. Talmontas, lenkų moksleiviai žada ir kitą savaitę neiti į pamokas. Politiko teigimu, tai jie daro savo noru, neskatinami ir neagituojami. Politiko įsitikinimu, tokia situacija bus tol, kol Lietuva nepakeis Švietimo įstatymo. L. Talmonto įsitikinimu, Lietuvos lenkams tiktų tik toks variantas, jei lietuvių kalba būtų mokoma nuo pirmos, o ne nuo vienuoliktos klasės.
(Papildyta 10.03) Balsas.lt žiniomis, prie Prezidentūros susirinko didelis būrys Lietuvos lenkų. Minios jų eina senamiesčio gatvėmis į mitingo vietą.
Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas – mitingo organizatoriai. Per rugpjūčio 30 dieną Seime vykusią spaudos konferenciją šio forumo pirmininkas Miroslavas Šeibakas tikino, kad naujasis Švietimo įstatymas pakeičia tautinių mažumų mokyklų situaciją.
„Mokyklos yra nevienodo lygio, lietuviškos mokyklos užima geresnę padėtį. Kitas labai neraminantis dalykas – lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas. Ar per dvejus metus įmanoma išmokti 12 metų kursą?“, – klausė jis.
Tėvų forumo pirmininkas taip pat akcentavo, kad remiantis naujuoju įstatymu keičiamas tautinių mažumų mokyklų funkcionavimas ir „be išlygų įvedamas dvikalbis mokymas buldozeriniu principu.“
Taip pat jis akcentavo tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija priimdama naują įstatymą neatsižvelgė į tautinių mažumų bendruomenės poreikius.
Mitingą taip pat remia Lietuvos lenkų sąjunga, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Rusų Aljansas, Lietuvos rusų mokyklų mokytojų draugija.
Taip pat penktadienį pradedamas streikas kai kuriose tautinių mažumų mokyklose – vaikai raginamo boikotuoti pamokas.
Tuo tarpu prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, Lietuvoje sudaromos vienos geriausių sąlygų pasaulyje tautinėms mažumoms mokytis gimtąja kalba.
„Tautinėms mažumoms Lietuva skyrė ir skirs ypatingą dėmesį, sudarome tikrai geras sąlygas tautinių mažumų vaikams mokytis gimtąja kalba. Lietuvių kalba yra visų šalyje gyvenančių tautų ryšys, todėl turime jį stiprinti. Padėsime mokytojams ir mokiniams išmokti valstybinę kalbą, nes tai didins tarpusavio supratimą ir atvers tautinėms mažumoms daugiau galimybių darbo rinkoje“, – teigė prezidentė.
Taip pat skaitykite:
Toliau kurstomos aistros dėl tautinių santykių Vilniaus krašte
Lietuva iš Lenkijos gavo notą dėl valstybinės kalbos mokymo lenkų mokyklose
