„Nieko nėra siūloma ar net rimtai svarstoma, nes tai priklauso nuo daugelio aplinkybių“, – teigė S. Malinauskas.
Gali virsti interesų konfliktu
Premjero patarėjo tvirtinimu, pirmiausia reikia sulaukti, kas taps Europos Komisijos pirmininku ir kokia sritis bus pasiūlyta Lietuvai.
„Jūs puikiai suprantate, kad negali siūlyti energetikos specialisto, kuris užsiimtų išorės sienos saugumu ar kibernetinio saugumo portfelį atiduoti medikui“, – kalbėjo S. Malinauskas.
Pašnekovo teigimu, kas bus naujuoju Lietuvos atstovu Europos Komisijoje, gali paaiškėti tik rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo mėnesį.
S. Malinauskas tvirtino, kad nors pats premjeras kalbų apie jo galimą skyrimą į Briuselį nepaneigė, sprendimas nėra priimtas, o politikų pavardžių, galinčių užimti eurokomisaro postą – daug.
„Ir Seimo nariai, ir ministrai, kurie tiktų tokioms pareigoms ir yra išreiškę norą“, – pasakojo pašnekovas.
Premjero patarėjo tvirtinimu, S. Skvernelio galimybė tapti eurokomisaru yra komplikuota, nes kandidatą į šį postą siūlo Vyriausybė, tad atsitiktų taip, kad S. Skvernelis siūlo save.
„O tai būtų panašu ir į interesų konfliktą“, – teigė S. Malinauskas.
Kliudytų anglų kalba
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Algis Krupavičius portalui tv3.lt sakė, kad peržiūrėjus dabartinius Europos komisarų postus, nerastume tokio, kuriam pagal savo kompetencijas, kvalifikaciją ir išsilavinimą tiktų S. Skvernelis.
Vis tik, profesoriaus teigimu, politikos užkulisiuose kalbama, kad Europos Komisijoje gali būti įsteigta nauja pareigybė, atsakinga už Europos Sąjungos išorinių sienų apsaugą.
„Tada galbūt jis galėtų pretenduoti. Bet jis turi dar vieną labai rimtą ydą – nekalba angliškai. Europos komisarui nekalbėti mažų mažiausiai viena pagrindinių Europos kalbų – neįsivaizduojama situacija“, – sakė A. Krupavičius.
Politologo nuomone, Europos komisaras turėtų ne tik kalbėti anglų kalba, bet bent jau turėti vienos iš kitų pagrindinių žemyno kalbų – prancūzų ar vokiečių – pradmenis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Kęstutis Girnius palankiau vertina S. Skvernelio galimybes tapti eurokomisaru.
Politologo nuomone, nors premjeras vertinamas nevienareikšmiškai, su savo pareigomis susitvarko, tad jam neturėtų iškilti problemų ir dirbant Briuselyje. Tačiau pašnekovas taip pat pastebi kalbos barjerą.
„Viskas priklauso nuo jo anglų kalbos sugebėjimų. Jei jis išmoktų geriau kalbėti, manau, kad jis būtų tinkamas. O jei jis nemoka [anglų kalbos] ir jį paskiria, jam būtų labai sunku“, – įsitikinęs K. Girnius.
Nesigaudo Briuselio užkulisiuose
A. Krupavičius mano, kad anglų kalba nėra vienintelis kriterijus, kurio S. Skvernelis neatitinka. Pasak politologo, premjeras nesupranta Europos Sąjungos politikos subtilybių ir Bendrijos darbotvarkės, o tai iliustruoja faktas, kad S. Skvernelis, būdamas ministru pirmininku, Briuselyje lankėsi tik kelis kartus.
„Sakyčiau, kad tai vėl yra ženklas, kad Europos Sąjungos darbotvarkė jam yra labai toli, nors kaip ministrui pirmininkui turėtų būti labai šalia. Tų vizitų intensyvumas turėjo būti daug didesnis“, – svarstė A. Krupavičius.
K. Girnius įsitikinęs, kad tai ne kliūtis S. Skverneliui, nes ir ankstesni Lietuvos eurokomisarai nebuvo Europos Sąjungos politikos ekspertai, tačiau dirbdami perprato Bendrijos veiklos mechanizmą.
„Be to, eurokomisarai turi didelius štabus patyrusių žmonių, kurie gali duoti patarimų“, – teigė politologas.
Vis tik, A. Krupavičius buvo griežtas dėl S. Skvernelio galimybės tapti eurokomisaru.
„Jis nėra Europos Sąjungos mastelio politikas, nežino darbotvarkės, nepasirengęs dėl anglų kalbos žinių“, – įsitikinęs profesorius.
Valstiečiai neturi alternatyvų
Pasak K. Girniaus, Lietuvoje susiklostė nerašyta taisyklė, kad eurokomisaro kandidatūrą siūlo valdančioji partija, o jai pritaria prezidentas.
Dalia Grybauskaitė buvo finansų ministrė Algirdo Brazausko vyriausybėje, toks pats portfelis Andriaus Kubiliaus ministrų kabinete priklausė Algirdui Šemetai, o socialdemokratai skyrė ilgametį partijos narį ir tuometinį sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį.
Politologo nuomone, Gitanas Nausėda neturėtų priešintis S. Skvernelio kandidatūrai, nes ne kartą yra tvirtinęs, kad šis yra tinkamas eiti premjero pareigas. Vis tik, K. Girniaus teigimu, jei S. Skvernelio kandidatūra būtų atmesta, valstiečiai susidurtų su rimta problema.
„Socialdemokratai vietoj V. P. Andriukaičio būtų galėję siūlyti G. Kirkilą ar V. Blinkevičiūtę. Konservatoriai galėjo siūlyti R. Juknevičienę, J. Razmą ar dar ką nors. Valstiečiai turi labai mažą sąrašą kompetetingų politikų, kurie dar pakenčiamai kalbėtų angliškai“, – teigė K. Girnius.
Lietuvai tiks, Briuseliui ne?
A. Krupavičius svarsto, kad jei S. Skvernelis ir gautų pritarimą Lietuvoje, tai jam negarantuotų kabineto Briuselyje, nes jo kandidatūrą dar galėtų atmesti Europos Parlamentas.
Europos komisaro skyrimo procedūra yra gana sudėtinga. Pirmiausia, Europos Sąjungos valstybių narių vadovai turi pasiūlyti Europos Komisijos pirmininką, o naujai išrinktas Europos Parlamentas išsirinkti parlamento vadovą.
Tuomet sprendžiama, kas užims likusias pareigas Europos Komisijoje. Komisiją sudaro 28 eurokomisarai – po vieną iš kiekvienos Europos Sąjungos šalies narės. Kiekvienas jų atsakingas už tam tikrą politikos sritį. Europos Vadovų Taryba, kurią sudaro Europos Sąjungos valstybių narių vadovai, susitarusi su išrinktuoju Komisijos pirmininku, patvirtina kandidatų į Komisijos narius sąrašą.
Šie paskirtieji nariai išklausomi Europos Parlamento komitetuose, atsakinguose už būsimas jų kompetencijos sritis. Tuomet kiekvienas komitetas renkasi į posėdį, kad įvertintų kandidato ekspertines žinias ir jų klausymo rezultatus, o šis įvertinimas išsiunčiamas Europos Parlamento pirmininkui.
Tada, balsuodamas vieną kartą, Europos Parlamentas turi pritarti visos sudėties Komisijai, įskaitant Komisijos pirmininką ir Europos Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai. Parlamentui patvirtinus Komisijos pirmininką ir Komisijos narius, Europos Vadovų Taryba juos oficialiai paskiria kvalifikuota balsų dauguma.
Jei S. Skvernelis nepereitų sudėtingos atrankos procedūros, tai nebūti pirmasis toks atvejis. 2004 m. Europos Parlamento pilietinių teisių komitetas atmetė italo Rocco Buttiglione kandidatūrą į eurokomisaro, atsakingo už teisingumą ir saugumą, postą, nes šis politikas pagarsėjo kontroversiškais pasisakymais apie moterų ir homoseksualų teises.
2014 m. Parlamento aplinkos ir energijos komitetas atmetė slovėnės Alenos Bratušek kandidatūrą. Pagrindinė to priežastis – politikė per komiteto klausymus nesugebėjo pademonstruoti, kad yra tinkama užimti eurokomisarės postą.
Iki šiol Lietuva delegavo tris atstovus į Europos Komisiją. 2004 m. D. Grybauskaitė buvo atsakinga už švietimą ir kultūrą, o nuo 2004 m. lapkričio iki 2009 m. už biudžetą ir finansus. 2009 m. šias pareigas iš D. Grybauskaitės perėmė A. Šemeta, o vėliau jis buvo paskirtas į komisaro, atsakingo už už mokesčius ir muitų politiką, auditą bei kovą su sukčiavimu, poziciją. 2014 m. Lietuvos atstovu Europos Komisijoje tapo V. P. Andriukaitis, kuris tapo eurokomisaru, atsakingu už sveikatą ir maisto saugą.
