„Didžiausią nerimą kelia tai, kad jeigu anksčiau Lietuvoje susiformuodavo dvi šio medžių kenkėjo generacijos, tai šiais metais jų susiformavo ir dar viena seserinė generacija – to neprisimena net ilgamečiai miškininkai“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai rugsėjį išžvalgė 113 tūkst. hektarų pagal amžių ir rūšinę sudėtį atrinktų Lietuvos miškų ir beveik 70 tūkst. hektarų aptiko žievėgraužio tipografo apniktų medžių židinius.
Didžiausi užpultų eglių plotai aptikti Rokiškio, Ukmergės, Trakų, Telšių, Nemenčinės ir Anykščių, Varėnos regioniniuose padaliniuose. Anot pranešimo, šio medžių kenkėjo žvalgymą apsunkina ir tai, kad žievėgraužis tipografas medžius pradėjo pulti viršūnėse, todėl tapo sunkiau pastebimas.
Miškininkai teigia, kad kenkėjų apniktų medžių išgelbėti neįmanoma ir lieka vienintelis būdas stabdyti šio spygliuočiams pavojingo kenkėjo plitimą – nukirsti ir iš miško išvežti jau apniktus medžius. Anot pranešimo, laiku neatlikus kirtimų ir nepašalinus kenkėjų apniktų medžių, kitais metais bus kelis kartus daugiau kenkėjų sunaikintų medžių.
„Susitelkti bendrai kovai prieš medžių kenkėjus turime ne tik mes, bet ir privačių miškų savininkai, kurie taip pat turi įvertinti savo turimus miškus ir laiku imtis priemonių prieš žievėgraužio tipografo plitimą. Vien 2019–2020 metais dėl šio kenkėjo Lenkija, Vokietija ir Čekija turėjo iškirsti milijonus kubinių metrų medžių, kad sustabdytų klimatui šiltėjant vis daugiau žalos Europos miškams darantį kenkėją“, – sako V. Kaubrė.
Vystosi karštomis ir sausomis vasaromis
Žievėgraužis tipografas – medžių liemenų kenkėjas, kuris, esant palankioms klimato sąlygoms, ima sparčiai daugintis. Sparčiausiai ir gausiausiai žievėgraužis tipografas vystosi karštomis ir sausomis vasaromis, kai oro temperatūra pasiekia apie 29 laipsnius, todėl šiais metais jam vystytis buvo itin tinkamos sąlygos.
Masinio dauginimosi židiniai susidaro atsiradus dideliam kiekiui apsilpusių medžių. Dažniausiai kenkėjai puola pusamžius ir vyresnius eglynus, pirmiausia – nusilpusius medžius, vėjavartas ir vėjalaužas.
Įprastai spygliuočiai nuo kenkėjo ginasi žaizdas ir pakenkimus užpildami sakais, o jų kiekis labai priklauso nuo vandens. Per sausras ar nukritus gruntinių vandenų lygiui, spygliuočiai nepasigamina pakankamai sakų ir tampa pažeidžiami.
Žievėgraužio tipografo lervos maitinasi pažeistų medžių karnienos audiniu ir po stora gyvų medžių žieve formuoja tunelius.
Lietuvoje fiksuojamos dvi žievėgraužio tipografo generacijos: peržiemoję vabzdžiai užpuola egles, padeda kiaušinėlius, iš jų išsivysto nauja karta, kuri subręsta ir užpuola kitas egles, kur deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita antra karta, liekanti žiemoti.
Vokietijoje ir piečiau jau fiksuojamos trys šio kenkėjo generacijos, todėl jis tuose kraštuose pridaro žymiai daugiau žalos. Miškininkai prognozuoja, jog tuo atveju, jei žiemos ir toliau šiltės, trečios generacijos išsivystymo galima tikėtis ir Lietuvoje.
