Specialistų prognozės niūrios – greitai šių dekoratyvinių krūmų mūsų šalyje gali tiesiog nebelikti, mat kenkėjus išnaikinti itin sunku.
Į Seniavos kapines tvarkyti kapų atvykę Nijolė ir Gintas sunerimę, mat jų artimųjų amžino poilsio vietą puošę buksmedžiai nyksta akyse.
„Kokie baisūs tie buksmedžiai, nežinau, ką reiks daryt, tikriausiai palauksim, o po to šalinsim“, – sako gyventoja Nijolė.
„Visai nudžiūvę yra, čia kažkoks karajėdas, kaip sakant“, – teigia gyventojas Gintas.
Išties daugelio kapaviečių vaizdas niūrus – iš visžalių krūmų ar ištisų gyvatvorių belikę tik nurudę stagarai.
„Tragedija – turbūt 90 procentų buksmedžių pažeisti šitų kandelių“, – atskleidžia Seniavos kapinių vedėjas Marius Tulauskas.
„Liūdnas, liūdnas, visi buksmedžiai – šitas koks buvo galingas, gražus – nėr“, – kalba gyventoja Ingrid.
Aštuoniolika metų prie namų buksmedžių gyvatvorę puoselėjusi kaunietė Gema atvirauja, šią vasarą irgi patyrusi šoką: „Liko tarp voratinklių, grynai nugraužti, net nepasakysi, kad čia buvo gražūs žali blizgantys lapai.“
Esą kenkėjai augalus sudarkė vos per pora savaičių. „Liepos mėnesį pastebėjau, kad yra geltonų plėmelių, pagalvojau, kad dėl drėgmės trūkumo, o paskui atsirado tie kirmėliukai“, – tęsia Gema.
Šiuos dekoratyvinius krūmus žaibiškai naikina buksmediniai ugniukai, kurie sparčiai plinta. Bėdų jau pridarė daugelyje Europos šalių, dabar siaubia Lietuvą – tragiškiausia situacija Kauno apylinkėse.
„Ši kandis plinta vėjo pagalba, žmogaus pagalba vežiojant augalus“, – sako VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja Antanina Stankevičienė.
Baltasparniai invaziniai drugiai – labai vislūs, o iš sudėtų dešimčių kiaušinėlių išsiritę margi vikšrai itin ėdrūs, pradeda doroti krūmą iš pažemių, graužia net žievę.
„Išsiritus vikšrams darbuojasi apie mėnesį laiko, pradžioj jauni vikšrai, jie graužia minkštesnes lapo dalis, stambesni kietesnes – žodžiu visą buksmedį iš apačios naikina iš eilės“, – tęsia A. Stankevičienė.
„Kadangi nepastebimai tai daro, tai kai jau pastebi, tai būna per vėlu ir krūmas jau sunaikintas būna“, – tikina Botanikos sodo medelyno vadovas Saulius Galvanauskas.
Net paukščiai vikšrų nelesa, mat jie nuodingi. Kauniečiai pasakoja, bandę augalus purkšti įvairiais preparatais, deja, pastangos kol kas bergždžios. Kova su jais labai sudėtinga – nors žmonės naudoja ir chemikalus, ir ekologiškas priemones.
„Preparatas su bakterija Bacillus Thuringiensis gali būti veiksmingas, Europoje jis naudojamas, juo nupurškus. O vikšras suvalgęs šitą bakteriją iš vidaus sunaikinamas“, – atskleidžia S. Galvanauskas.
„Jie labai tvirtai prisikabinę laikosi, vienas būdas rinkt mechaniškai, bet jų labai daug“, – priduria A. Stankevičienė.
Mokslininkų prognozės kol kas pesimistinės – lietuvių pamėgti buksmedžiai gali tiesiog išnykti.
„Prognozės labai liūdnos, jeigu ir kita vasara bus tokie tropiniai karščiai kaip dabar ir jiems bus palanku vystytis, gali išsivystyti iki 3–4 kartų per metus šitų vikšrų“, – niūrią tiesą žeria A. Stankevičienė.
Nupjautų nunykusių krūmų prikrauti pilni atliekų konteineriai kapinėse, nors specialistai kategoriški – pažeistus augalus būtina sudeginti.
„Ant buksmedžio lieka kokonų, iš kurių išsiris drugelis ir jų gali šimtai išsiristi iš gyvatvorės, kitais metais pasklis dar plačiau ir dar labiau kenks“, – sako S. Galvanauskas.
Apželdintojai jau pataria pagalvoti ir apie kitus visžalius augalus, kurie atsparūs šiems kenkėjams – gyvatvorėms formuoti tinka ir rinčiuotasis bugienis, blizgusis sausmedis, kukmedžiai ar jau įprastos tujos.
