Šiandien Alytuje sutikti iš misijos Afganistane grįžę kariai. Čia juos pasitiko artimųjų džiaugsmo ašaros ir šypsenos. Tačiau vienai šeimai šios sutiktuvės tapo, ko gero, skaudžiu priminimu apie sūnaus, tėvo ir vyro netektį.
Šių metų gegužę misijoje Afganistane tarnavęs Lietuvos karys seržantas Arūnas Jarmalavičius žuvo nuo, kaip įtariama, stovyklą apsupusių riaušininkų paleistos kulkos. Skaudus incidentas sukrėtė ne tik pačią šeimą, bet ir Lietuvos visuomenę. Pasigirdo raginimų atšaukti misiją, tačiau tuometinė krašto apsaugos valdžia vienu balsu teigė, jog Lietuvos dalyvavimas taikos palaikymo misijoje Afganistane yra šalies įsipareigojimas NATO, kurį būtina vykdyti.
„Balsas.lt“ domėjosi, kokios yra šios misijos perspektyvos ir kas daroma, kad ateityje tarptautinėse taikos palaikymo misijose tarnaujantiems kariams nereikėtų į tėvynę grįžti karste.
Misijos neatsisakys
Kandidatė į krašto apsaugos ministrės postą Rasa Juknevičienė teigė neplanuojanti atsisakyti šios misijos. „Ne, tai mūsų programoje yra įrašyta. Tai mūsų sudėtinė dalyvavimo NATO dalis, ir mes esam NATO nariai, ir NATO sprendimai yra ir mūsų sprendimai. O Afganistanas yra NATO prioritetinė misija“, – sakė R. Juknevičienė.
Portalui „Balsas.lt“ pasiteiravus, ar dalyvaudami tarptautinėse taikos palaikymo misijose Lietuvos kariai aprūpinami visa būtina įranga ir yra pakankamai apsaugoti nuo tokio pobūdžio incidentų, koks įvyko Afganistane, R. Juknevičienė teigė turinti pirma išsiaiškinti, kaip tiksliai žuvo A. Jarmalavičius. „Mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete aš nepamenu, kad būtų atliktos kokios detalios išvados. O aš turėčiau susipažinti su problemom, vis tiek tyrimas buvo atliktas“, – paaiškino politikė.
Užmirštas tyrimas
Parlamentaras „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis teigė pasigedęs viešų incidento Afganistane išvadų. Seimo narys sakė, jog seržanto A. Jarmalavičiaus žūtis sukėlė labai daug klausimų, ar iš tikrųjų niekas nematė prie stovyklos artėjančios įpykusios minios, ar būtinai reikėjo stovėti bokštelyje, į kurį galima buvo šauti ir pan. Pasak V. Mazuronio, turėtų būti atliktas viešas tyrimas, kodėl žuvo Lietuvos karys ir kas kaltas, kad jis žuvo – jis pats ar netinkami vadovybės veiksmai. „Manyčiau pakankamo paaiškinimo šituo klausimu visuomenė negavo“, – portalui „Balsas.lt“ tvirtino parlamentaras.
Šiuo metu laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas Juozas Olekas, paklaustas apie tyrimą ir jo išvadas, teigė turįs pirmiau pasitikslinti informaciją. Kiek vėliau J. Olekas pranešė, kad tyrimas yra atliktas. „Jį atliko tiek karo policija, tiek prokuratūra. Ir yra išvados, bet tyrimas nėra baigtas formaliai iki galo, nes kol kas nenustatytas pats asmuo, kaltininkas, kuris tuos šūvius paleido“, – sakė laikinai einantis pareigas ministras.
Horizonte naujos misijos?
Nors politikai prisipažino, kad jiems trūksta išsamios informacijos apie kario žūtį ir, galima numatyti, apie realią padėtį Afganistane, tačiau atšaukti ar sumažinti misijos neplanuojama. Dėl jokių priežasčių.
Paklausta, ar dėl šalį krečiančios finansų krizės neplanuojama mažinti tarptautinių taikos palaikymo misijų ar misijose tarnaujančių karių skaičiaus, kandidatė į krašto apsaugos ministro postą teigė, jog toks klausimas šiuo metu nėra svarstomas. Kita vertus, politikė sakė atidžiai stebėsianti, kas vyks pasaulyje ir kokios bus Lietuvos galimybės prisijungti prie naujų misijų.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime seniūnas, anksčiau pasisakęs už Lietuvos karių išvedimą iš Irako, taip pat teigė, jog dar ne laikas išvesti Lietuvos karius iš Afganistano. Pasak V. Mazuronio, Afganistanas skiriasi nuo Irako, nes tai yra oficiali NATO misija, todėl savo karius iš čia turėtume išvesti kartu su visu Aljansu.
Įsipareigojimų kaina
Taigi Lietuva toliau vykdys savo įsipareigojimus NATO, tačiau lieka neaišku, ar ji sugebės įvykdyti savo įsipareigojimus Lietuvos žmonėms.
Per karių sutiktuves Alytuje buvo pagerbtas A. Jarmalavičiaus atminimas. Birutės bataliono kareivinėms buvo suteiktas žuvusiojo kario vardas, atidengta ir pašventinta memorialinė lenta. Bet ar dėl šito žuvo Lietuvos karys? Dėl tuščių, bet skambių minėjimo kalbų?
Lietuva daug labiau pagerbtų žuvusiojo atminimą, jei atlikusi išsamų tyrimą pasirūpintų, kad kiti tarptautinėse taikos palaikymo misijose tarnausiantys kariai nežūtų dėl to, jog galbūt neturėjo pakankamos apsaugos, dėvėjo netinkamą liemenę ar paprasčiausiai budėjo snaiperių apšaudymo zonoje. Tai turėtų būti pirminis šalies įsipareigojimas.
