„Bendrija ir jai pritariančios šalys jau žengė pirmąjį žingsnį – įgyvendino priemones dėl Rusijos asmenų, įmonių ir centrinio banko turto įšaldymo. Dabar būtina eiti toliau – kartu su tarptautiniais partneriais, veikiant vieningai nacionaliniu, Europos Sąjungos ir globaliu lygiais, sukurti bendrą karo nuostolių Ukrainai kompensavimo mechanizmą, panaudojant konfiskuotą Rusijos turtą“, – pranešime teigė G. Skaistė, po susitikimo su naująja Lenkijos finansų ministre Magdalena Rzeczkowska.
Ministrės taip pat aptarė karo sukeltą humanitarinę pabėgėlių krizę, su kuria daugiausiai susiduria Ukrainos pasienio ir Baltijos valstybės. Anot G. Skaistės, ligšiolinė Europos Komisijos (EK) pagalba yra itin vertinama, tačiau nepakankama. Reikalingas naujas finansinis instrumentas, padėsiantis pabėgėlių krizę amortizuojančioms valstybėms.
„Iki šiol Europos Komisija ragino valstybes nares panaudoti jau patvirtintų finansinių instrumentų lėšomis. Lietuvos ir daugelio valstybių atveju, jos jau suplanuotos panaudoti, todėl iš esmės nesprendžia problemos. Kviečiame EK kurti papildomą finansinį instrumentą humanitarinę Ukrainos karo pabėgėlių krizę amortizuojančioms valstybėms, remiantis jau turima 2015 metų patirtimi, kuomet panašus instrumentas buvo pristatytas Graikijos atveju“, – sakė ministrė.
Anot jos, pagalba galėtų būti finansuojamas Bendrijos ir nacionalinių biudžetų lėšomis.
Lenkija šiuo metu yra daugiausiai ukrainiečių priėmusi valstybė. Lietuva jau priėmė beveik 2 proc. visos lietuvių populiacijos sudarančią dalį – 50 tūkst. Ukrainos pabėgėlių.
