Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paaiškino, kaip pasikeis gyvenimas verslininkams ir alkoholio mėgėjams, priėmus pakeitimus.
- Alkoholio apribojimai jau apaugo mitais ir baimėmis. Paaiškinkite, kas iš tiesų laukia verslo ir vartotojų?
- Vyriausybė pritarė ir Seimas dar svarstys keletą svarbiausių priemonių. Tai yra alkoholio reklamos draudimas, įsigijimo amžiaus didinimas iki 20 metų, paliekant teisę dirbti, pardavinėti ir serviruoti alkoholį nuo 18 metų. Taip pat pardavimo laiko trumpinimas nuo 10 iki 20 valandos ir savaitgaliais iki 15 valandos. Tai yra svarbiausi ir didžiausi dalykai. Kol kas laikinai atsisakome idėjos dėl specializuotų parduotuvių. Yra pasiūlyta savivaldybėms suteikti teisę spręsti ne tik dėl laiko, bet ir dėl vietos, kur galima prekiauti alkoholiniais gėrimais. Na ir kas labiausiai kelia diskusijas – masiniuose renginiuose siūloma neleisti prekiauti alkoholiniais gėrimais, jei tie renginiai yra vieši ir nemokami. Tačiau vis dar bus galima prekiauti jais mokamuose masiniuose renginiuose, festivaliuose ir koncertuose. Taip pat pasiūlyta, kad visiems jaunesniems nei 25 metai, reikėtų rodyti asmens dokumentą perkant alkoholį. Tai čia yra pagrindiniai siūlymai.
- Tai, jei Seimas pritars, nebebus galima prekiauti alkoholiu per Jonines, Kaziuko mugę ir panašias šventes?
- Tai nereiškia, kad kavinės, barai ir restoranai negalės prekiauti gėrimais per tas šventes. Tai reiškia, kad prekiauti negalės tik tos papildomos prekybos vietos, kurios atsiranda tik tų švenčių metų. O visos kitos parduotuvės, barai ir restoranai, puikiausiai dirbs šių švenčių metu.
- Vadinasi, gėrimų nusipirkti švenčių metu toliau bus galima. Tik negalės prekiauti tie maži bravorėliai, kurie iš įvairių Lietuvos kampelių suveža savo gamybos riboto tiražo alų? Ar mažieji aludariai, atvykstantys pavyzdžiui į Kaziuko mugę, iš tiesų tokie grėsmingi, kad juos reikia drausti?
- Matote, nereikia sureikšminti vienos priemonės arba jai suteikti visą svorį ir prasmę. Anksčiau nuolat būdavo priekaištaujama, kad alkoholio kontrolės priemonės yra pavienės, ne kompleksiškos. Šį kartą pasiūlyta daug priemonių. Nei viena iš šių priemonių atskirai problemos nesprendžia – tik kompleksiškai. Kai kalbame apie miesto šventes, kalbame apie savotišką kultūros formavimą, parodymą žmonėms, kad galima linksmintis ir neišgėrus. O bravorėliai, manau, ras ir kitų prekybos vietų. Yra ir daugiau visokių švenčių, ir mokamų. Be to, ne tik alų galima gaminti, galima ir kitokius gėrimus. Visi teoriškai galėtų norėti prekiauti, parduoti. Bet visų poreikių neišeina patenkinti. Jei norime mažinti alkoholio suvartojimą, natūralu, kad mažės ir gamyba, ir pardavimas. To negalime išvengti.
- O kaip su mokamais festivaliais? Juose vis tik bus galima prekiauti, tačiau bus draudžiama reklama. Vieni didžiausių festivalių rėmėjų tradiciškai yra alkoholio gamintojai. Organizatoriai baiminasi, kad dabar teks suktis su mažesniu biudžetu, kad valdžia naikina festivalių kultūrą Lietuvoje...
- Galima prigalvoti visokių kliuvinių ar rizikų, kurios gal yra labiau teorinės, nei realios. Jei kalbame, kad reklamos norime atsisakyti, tai nereikėtų jos palikti kažkurioje specifinėje vietoje vien dėl to, kad norime išsaugoti tuos renginius. Žinoma, kad reikia ir festivalių, ir koncertų, ir kitų renginių. Bet alkoholio gamintojai nėra vieninteliai jų rėmėjai. Lygiai tą pačią diskusiją turėjome, kai buvo atsisakoma rūkalų reklamos. Tuomet buvo irgi sakoma, kad neliks festivalių, spaudos, sporto varžybų. Bet nieko panašaus neatsitiko, vietoje tų rėmėjų atsirado kiti.
- Kaip bus su alkoholio reklama internete? Yra nuogąstaujama, kad pritaikius alkoholio ribojimus, lietuviams gali tapti nepasiekiami tokie interneto milžinai, kaip youtube ar google.
- Tie didieji tiek socialinių tinklų tiekėjai, tiek tas pats google ar youtube, jie tikrai laikosi šalies teisinių normų ir nepiktnaudžiauja. Jei šalyje kažkas draudžiama, jie užtikrina, kad tos šalies gyventojai reklamos draudžiamos nematytų. Nuogąstavimas, kad šie tinklai pasitrauks iš Lietuvos, yra visiškai nelogiški. Jie tikrai elgiasi atsakingai, neapeidinėja reklamos draudimų. Tai jau puikiai veikia tabako reklamos draudimo srityje. Nematau problemų drausti ir alkoholio reklamą internete.
- Visuomenės reakcija į alkoholio ribojimus – audringa. Kaip ją vertinate?
- Visuomenė labai daug ko nežino. Yra paskleista labai daug mitų ir nepagrįstų gąsdinimų. Tie mitai gal ir sukelia pasipiktinimą tiems, kurie pyksta ir nežino, dėl ko. Nesame mes unikalūs ar stebuklingi. Mane tai stebina žmonės, kurie sako, kad pas mus viskas labai radikalu ir draudžiama, o paskui emigruoja į šalis, kur tas reguliavimas dar griežtesnis, pavyzdžiui Norvegija, Švedija ar Islandija. Paskui, būdami jau saugioje aplinkoje, kur gali saugiai augti vaikai, jau nebevertina to kaip draudimų. Suvokia, kad tai yra susitarimai, reikalingi, kad visuomenė būtų sveikesnė ir gyventų darniai. Apie daugumą dabar svarstomų priemonių buvo svarstoma, daromos apklausos. Žmonės tai pakankamai palaikė. Gal ne viskas buvo gerai iškomunikuota. Bet daryti dėl to tragedijos nereikia. Tikslas yra saugoti visuomenę, o ne menkinti ir žeminti ją.
- Ar nebijote, kad sumenks jūsų reitingai dėl priiminėjamų nepopuliarių sprendimų?
- Aš neatėjau dėl reitingų. Suprantu politikus, kurie tuo rūpinasi, nes ateina į politiką ir tikisi ten likti visą gyvenimą. Aš tokios ambicijos neturiu. Atėjau pakviestas įgyvendinti tam tikrus dalykus ir stengiuosi tai daryti. Žinau, kad visuomenės sveikatos priemonės ar jų diegimas visada sukelia pasipriešinimą. Žmonės iš pradžių pyksta. Pyko, kai uždraudėme rūkyti baruose ir restoranuose. Tačiau po kiek laiko tai priėmė kaip natūralią duotybę ir džiaugiasi. Bet tą pykčio bangą reikėjo atlaikyti.
- Kritikai sako, kad valdžia sprendžia problemą ne nuo to galo. Rūpinasi ne visuomenės periferijoje esančiais asocialiais asmenimis, kaimuose anksti gerti pradedančiu jaunimu, o rengia draudimus miestiečiams, apribojimus šventėms, verslininkams. Ar tikite, kad jūsų pasirinkta kovos su alkoholiu strategija yra teisinga?
- Pirmiausia, tai yra mitas, kad problema yra kaimo žmonės. Yra ir Lietuvoje daug tyrimų atlikta, kurie aiškiai rodo, kad ne gyvenamoji vietovė, o išsilavinimas susijęs su polinkiu į alkoholį. Mieste taip pat yra daug žmonių, kurie piktnaudžiauja, turi problemų. Tik kaime žmonės labiau tai mato, pažįsta vienas kitą. Mieste žmonės uždaresni ir ta problema lieka už namų durų. Dar vienas mitas, kad geria tik neturtingi žmonės. Tas, kuris turi daug pinigų ir kasdien geria brangiai kainuojantį viskį, yra lygiai toks pats alkoholikas. Liga nesirenka nuo to, ar tu turtingas, ar ne. Spręsti problemas reikia visų žmonių, ne tik kaimo. Dar vienas neteisingas požiūris – kad alkoholis yra tik priklausomybės problema. Alkoholis sukelia ir onkologinius susirgimus, širdies ir kraujagyslių ligas. Žmogui visai nebūtina tapti alkoholikų, kad susirgtų alkoholio sukeliamomis ligomis. Taigi ne tik su alkoholizmu reikia kovoti, bet ir gelbėti tuos žmones, kurie dar nėra probleminiai vartotojai, bet rizikuoja savo sveikata nuolat išgėrinėdami.
- Žmonės, gyvenantys ar kada nors gyvenę kaime, paklaustų jūsų – o ką veikti jaunimui kaime, jei ne gerti?
- Na, turime tokių, kurie ir mieste gyvendami sėkmingai prasigeria, nes ant lėkštutės niekas neatnešė pramogų ir linksmybių. Tame pačiame kaime yra visokiausių užsiėmimų. Žmonės, kurie neužsidaro, randa, ką veikti. Čia labiau žmogaus nuostatos klausimas. Mes labai dažnai laukiame, kol mums pramogas atneš, bet iš tiesų turime jomis pasirūpinti patys. Bet žinoma, dalis tiesos jūsų pasakyme yra. Ypač nutolusiuose regionuose ar rajonuose, vaikams sunkiau pasiekti tas paslaugas, kurias gauna miesto gyventojai – būrelius, baseinus ir panašiai. Bet turbūt taip nepadarysime, kad kiekviename kaime būtų įvairiausių užsiėmimų paletė. Tai nerealu.
- Jūs pats nevartojate alkoholio ir aršiai kovojate prieš jį. Ar jums teko matyti alkoholizmo problemą iš arti savo aplinkoje?
- Nėra žmogaus Lietuvoje, kuris tos problemos iš arti nebūtų matęs. Nepažįstu tokio, kuris nebūtų su tuo susidūręs, Ir tikrai, teko matyti ir artimų žmonių rate tokių problemų. Mačiau juos kiekvieną dieną dirbant gydytojais, konsultuojant priklausomus žmones ir gydant priklausomybę. Mano apsisprendimas nevartoti gal nebuvo susijęs su priklausomybe, jis buvo daugiau asmeninis noras pabandyti ir pažiūrėti, ar tikrai gyvenimas nustojus gerti yra toks blogas, kaip bandoma parodyti. Tai nieko panašaus neatsitiko – nedingo draugai, nepraradau nuotaikos, linksmintis sunku nepasidarė. Puikiai jaučiuosi be to. Turiu vaikų ir noriu rodyti jiems, kad gyvenimas negeriant egzistuoja.
- Kažkada rūkyti ir gerti jaunuoliams buvo mados ir „kietumo“ reikalas. Yra sakančių, jog dabar tampa madinga gyventi sveikai. Ar tai pastebite?
- Stebime paradoksalų dalyką. Geri keli dešimtmečiai atgal, gėrimas paauglystės metu buvo protesto forma. Dabar, kai jis tapo tokiu visuotiniu reiškiniu, negėrimas ir sveikas gyvenimas tapo savotiška maišto forma, parodant, kad aš esu kitoks, galiu kitaip gyventi. Dėl to man truputį keista dėl tų žmonių, kurie yra visuomenėje žinomi, formuoja jaunuolių nuomonę, tačiau leidžia sau pasisakyti už alkoholį ir skųstis, kad esą negalės dabar taurės vyno išgerti. Jie turėtų elgtis atsakingiau ir skatinti teigiamus pokyčius, rodyti pavyzdį, o ne sakyti, kad valdžia bando atimti laisvę.
- Kaip manote, kada pamatysime pirmuosius alkoholio ribojimų rezultatus visuomenėje?
- Manau, per keletą metų tikrai pamatysime. Per gerą dešimtmetį turėtumėm išlipti iš gėdingų pirmų vietų dėl alkoholizmo ir pasivyti tokias šalis, kaip Estija, Lenkija, kurios jau susitvarkė su panašiomis problemomis. Aišku, iki Skandinavijos lygio nenukeliausime. Jie su savo didelėmis problemomis kovojo labai ilgai. Bet bent jau vidutiniškai atrodyti turėtume.
