Seimo finansininkai jau suskaičiavo, kiek valstybei kainuos būsimi pokyčiai parlamento rūmuose. Į naująjį Seimą nepatekusių parlamentarų išeitinėms išmokoms ir su jomis susijusiems mokesčiams prireiks 2,9 mln. litų. Tačiau dar per milijoną prireiks po rinkimų už borto likusių politikų padėjėjams ir patarėjams.
Apie tai Balsas.lt jau rašė. Kita vertus, matant, kiek daug pinigų subyrės į jų kišenes, kyla pagrįstas klausimas, reikia ar nereikia jiems mokėti, jei tauta jų neperrinko? O jeigu reikia – tai kiek? Ir kas kaltas, kad dalis mokesčių mokėtojų suneštų pinigų į patarėjų kišenes subyrės vien dėl to, kad kažkas laiku jų neišsiuntė atostogauti?
Reikia ar nereikia mokėti?
Pastarajai Seimo kadencijai artėjant į pabaigą buvo pasigirdę siūlymų gerokai apkarpyti parlamentarų išeitines išmokas. Pavyzdžiui, vienas iš 2012 metų rinkimuose nusprendęs nedalyvauti parlamentaras, nepaisydamas, kad tai plonintų ir jo kišenę, Seimo posėdžių sekretoriate dar rudens pradžioje įregistravo Seimo Statuto pataisų projektą, pagal kurį maksimali išeitinė išmoka parlamentarams neviršytų trijų vidutinių paskutinės kadencijos mėnesių atlyginimų dydžio.
„Taupymo tikslais būtų galima mažinti išmokas“, – tuomet aiškino pataisų iniciatorius Česlovas Stankevičius, pridurdamas, kad šių metų biudžete išmokoms paprasčiausiai neužteks pinigų. Tačiau kol kas, atrodo, viskas liko kaip buvę.
Tačiau gal tų išmokų apskritai nereikia mokėti? Juk akivaizdu, kad Seimo narys renkamas ketveriems metams, ir jis tai puikiai žino. Jeigu jo neperrinks – jo „darbo sutartis“ bus nutraukta. Ar kur kitur mokama kokia nors kompensacija darbuotojui, kai pasibaigia su juo sudaryta terminuota darbo sutartis?
Galima daryti prielaidą, kad jeigu Jono ar Petro neperrinko kitai kadencijai – jie, rinkėjų manymu, dirbo ne taip gera, kad būtų verti pasitikėjimo dar kartą. Ar esate girdėję, kad kur nors kitur mokėtų papildomai už tai, kad blogai dirbote?
To paties norėtųsi paklausti ir parlamentarų patarėjų bei padėjėjų: negi jie nežinojo, kad darbo laikas terminuotas, ir po rinkimų gali tekti palikti darbo vietas? Taigi, sutaupytų atostogų dar vėlesniam laikui niekaip neatidės. Vadinasi, taupė specialiai, kad palikdami Seimo rūmus daugiau pinigėlių gautų? O kad tai – papildomos išlaidos biudžetui, nesvarbu? Bet kodėl atostogauti jiems neliepė darbdaviai – Seimo nariai?
A. Maldeikienė: tai ne dvigubi standartai – tai cinizmas
Žinoma ekonomistė Aušra Maldeikienė, paklausta, kaip vertina susiklosčiusią situaciją, portalui Balsas.lt atsakė abejojanti, ar atostogų kompensacijas gausiantys iš Seimo besitraukiančių parlamentarų patarėjai ir padėjėjai tikrai neatostogavo.
„Tokiu būdu šie žmonės netiesiogiai parodo, koks nerimtas yra jų darbas. Savo darbo „rėmus“ jie nustato patys, ir gali rasti laiko pailsėti. Būtų labai įdomu patikrinti, ar tie žmonės, kurie neatostogavo, per visus tuos ketverius metus nebuvo, pavyzdžiui, išvykę ne darbo reikalais į užsienį. Patikrinus įvairių turizmo agentūrų duomenų bazes, netyčia gali paaiškėti, kad „būdami darbe“ jie tuo pačiu metu kur nors važinėjosi – ilsėjosi ir gyveno normalų gyvenimą. Paaiškėtų, kad tuo pačiu metu jie ir sėdi darbe, ir atostogauja. Paprasčiausiai oficialiai atostogų neėmė, visą laiką gavo algą, o išeidami gaus priedą“, – svarstė ji.
Paklausta, ar tokį elgesį reikėtų vertinti kaip dvigubo standarto taikymą, kai taupanti visais įmanomais ir neįmanomais būdais valdžia kelerius pastaruosius metus siuntė neapmokamų atostogų menkai apmokamus bibliotekininkus ir muziejininkus bei kitų profesijų darbuotojus, gaunančius atlyginimą iš valstybės biudžeto, o patys tikisi bent už kelis mėnesius gauti dvigubai, ji sakė vertinanti tai kur kas griežčiau.
„Tai net ne dvigubi standartai. Ta elementarus cinizmas bei įsitikinimas, kad jeigu aš gudrus, tai galiu daryti ką noriu. Jeigu kas nors patikrintų visus, kurie neva nebuvo atostogų, ar jie sėdėjo visą tą laiką darbo vietose, paaiškėtų, kad nesėdėjo, ką jie besakytų. Tai paprasčiausia vogimo schema“, – Balsas.lt sakė A. Maldeikienė.
Kita vertus, teigė ekonomistė, tai ir Seimo kanceliarijos ir pačių Seimo narių problema.
„Ne kadencijos pabaigoje reikia pradėti apie tai kalbėti, o pradžioje. Taisyklės visiems turi būti aiškios. Be abejo, ir Seimo nariai turi prisiimti dalį kaltės, kad nepasižiūrėjo, ką jų padėjėjai ir patarėjai iš tikrųjų veikia“, – sakė ji.
„Aš esu šventai įsitikinusi, kad tai yra ciniškas biudžeto pinigų vogimas“, – apibendrino A. Maldeikienė.
Teisininkas: Seimo nariai turėtų atsisakyti privilegijų
Balsas.lt žurnalistus konsultavusio Mykolo Romerio universiteto Baudžiamojo proceso katedros docento, Teisinės pagalbos centro direktoriaus dr. Gintauto Danišausko teigimu, jeigu paaiškėtų, kad Seimo narių padėjėjai, vadinasi, ir Seimo nariai, apgaudinėjo valstybę, situaciją reikėtų pavadinti baisia.
„Jei paaiškėtų, kad Seimo narių padėjėjai kurį laiką iš tikrųjų nedirbo, bet oficialiai neėmė atostogų neva dėl būtinybės dirbti, vadinasi, parlamentarai kartu su savo padėjėjais faktiškai sukčiauja ir apgaudinėja valstybę. Tokią situaciją reikėtų pavadinti baisia“, – sakė teisininkas.
Jis nesvarstė, reikia ar nereikia mokėti išeitines išmokas, tačiau priminė, kad pagal Seimo statutą, Seimo narys, eidamas pareigas, turi vadovautis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine, kurios skaidrumu pasitikėjo jo rinkėjai.
„Tai pamatinės Tautos atstovo pareigos savo rinkėjams. Konstitucija, valstybės interesai (visų mūsų interesai) bei atstovauti išrinktojo sąžinė yra tie įsipareigojimai tautai, kurių išrinktasis turi paisyti“, – pabrėžė jis.
„Jei Seimo narys nėra išrenkamas kitai kadencijai, nes kai kurių rinkėjų žodžiais tariant, nepateisino pasitikėjimo (kitais žodžiais tariant, blogai atliko savo pareigas), tai kodėl jam vis tiek yra išmokoma išeitinė išmoka, o jo priimtam į darbą ir dėl to, kad jo paties neperrinko, atleistam politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, ir tai tik tuo atveju, jeigu jis per tą laiką nepradėjo dirbti? Bet juk ne jis blogai dirbo“, – svarstė G. Danišauskas.
„Juk Seimo nariai negali nesuprasti, kad Seimo statuto nuostata dėl išskirtinių privilegijuotų išeitinių išmokų išmokėjimo, palyginus su kitais valstybės tarnautojais, yra neteisinga ir turėtų būti paties Seimo pakeista“, – pridūrė teisininkas.
Neišleisdami padėjėjų atostogų, parlamentarai pažeidė Seimo Statutą
Teisininkas G. Danišauskas priminė, kad nors mūsų šalies Darbo kodekso 177 straipsnis neleidžia atostogas pakeisti pinigine kompensacija, jei pasibaigus darbo santykiams negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos, arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam yra išmokama piniginė kompensacija.
„Taigi, ir Seimo narių padėjėjams, neturėjusiems atostogų, teks sumokėti už visą nepanaudotą atostogų laiką“, – aiškino jis.
„Tačiau jei kai kurie parlamentarai neparagino savo padėjėjų eiti oficialių atostogų, vadinasi, atveju jie nevykdė Seimo statuto reikalavimų, kad Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine, kurios skaidrumu pasitikėjo jo rinkėjai“, – pakartojo G. Danišauskas.
Jis patvirtino, kad egzistuoja ir moralinis šios problemos aspektas.
„Kadenciją baigianti ir vis dar taupanti valdžia, iki šios dienos nekompensavusi iki krizės mokėtų pensijų, galėjusi išprašyti nemokamų atostogų bibliotekininkes ir muziejų darbuotojus, gaunančius mažus atlyginimus, bet laiku neišleidusi atostogų savo padėjėjų ir dabar mokėsianti jiems kompensacijas, ignoravo ir solidarumo su tauta principą“, – apibendrino teisininkas.
Vietoje epilogo: klausimas nueinantiems ir ateinantiems
Iš viso parlamentarų kaita šį rudenį mums kainuos 4 mln. litų. Mat prie 2,9 mln. Seimą paliekantiems parlamentarams reikia pridėti 300 tūkst. litų, kurių prireiks politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų išeitinėms išmokoms, ir dar 900 tūkst. litų – kompensacijoms už pastarųjų nepanaudotas atostogas.
Priminsime, kad po 2004 metų rinkimų Seimą paliko 84 parlamentarai, tačiau jiems išmokėta suma buvo gerokai mažesnė – 1 mln. 668 tūkst. litų. Krizei beldžiant į duris, po 2008 metų rinkimų parlamentą paliko 67 politikai, bet jiems išmokėta tik 1 mln. 548 tūkst. litų.
Tiesa, Seimo Ryšių su visuomene skyrius Balsas.lt redakciją informavo, kad parlamento posėdžių sekretoriate yra įregistruota Seimo statuto pataisa, kurią priėmus, būtų nustatytos dvigubai mažesnės išeitinės išmokos kadenciją baigusiems Seimo nariams. Jas siūloma išmokėti dalimis. Seimo kanceliarija taip pat ketina naujos kadencijos Seimo valdybai pateikti pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų taupymo.
Bet visa tai – ateitis.
Tai gal šį kartą kadenciją baigianti ir visus ketverius metus taupiusi biudžeto pinigus valdžia, kuri galėjo sau leisti išvaryti nemokamų atostogų biudžetininkus, gaunančius ,,kapeikas“, gali pasiūlyti sau ir savo (pasitikėjimo) tarnautojams atsisakyti išeitinių išmokų ir kompensacijų už atostogas? Ar bent jų dalies? Vardan solidarumo su tauta?
Tiesa, įstatymai to neleidžia. Tai gal jie gali tuos pinigus pervesti kokioms nors organizacijoms? Pavyzdžiui, globojančioms benamius gyvūnus, kurių dalis gatvėje atsidūrė ir dėl išgirtosios „taupymo politikos“?
Taip pat skaitykite:
Milijoninės išmokos seimūnams: ne tik dvigubi standartai, bet cinizmas ir vagystė? (I)
