„Derybinėje grupėje pavyko susitarti dėl mokinių skaičiaus klasėse mažinimo ir griežtesnės kontrolės savivaldybėms. Pagal mūsų iškeltus reikalavimus, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., savivaldybės galės formuoti mažesnes klases, t. y. pradinėse klasėse iki 22 mokinių, o 5-12 klasėse iki 26 mokinių. Šiam sprendimui įgyvendinti bus pakoreguotas Vyriausybės nutarimas“, – pranešime cituojamas E. Milešinas.
Be to, skelbiama, kad sutarta ir dėl mokymo lėšų skyrimo metodikos pokyčių. Nuo 2025 m. bus koreguojamas ugdymo planų finansavimas – iki šiol, kas dvejus metus keičiant ugdymo planus ir pridedant papildomas pamokas, tam nebuvo skiriamas reikiamas finansavimas. Tai, pasak profsąjungos, leis mokykloms turėti daugiau mokytojų etatų.
Pažymima, kad taip bus koreguojama ir etato formavimo tvarka, numatant minimalų kontaktinių valandų skaičių, kurį turint mokytojas dirbs pilnu darbo krūviu. Manoma, kad tai užkirs kelią dažnai pasitaikantiems piktnaudžiavimams, kai daug pamokų vedantis mokytojas neturi pilno etato.
Daugiausiai nesutarimų kyla dėl kolektyvinės sutarties punktų, susijusių su atlyginimų didėjimu. Dar 2019 m. LŠMPS šakos kolektyvinėje sutartyje buvo suderėta, kad mokytojų atlyginimai 2024 m. bus ne mažesni nei 130 proc. VDU.
„Kol kas nesutarta kiek atlyginimai didės nuo kitų metų pradžios, o kiek nuo rugsėjo mėnesio. Pirminis ministro pasiūlymas mūsų visiškai netenkina, tačiau turime svarių argumentų pakeisti ministerijos poziciją rytoj vyksiančiame antrame derybų raunde“, – teigia LŠMPS pirmininkas E. Milešinas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas antradienį susitiko su pedagogų profesinių sąjungų vadovais, kuriems pateikė ministerijos pasiūlymą dėl mokytojų atlyginimų didinimo kitais metais. Taip pat buvo aptarti kiti pedagogų profsąjungų iškelti reikalavimai dėl mokinių skaičiaus klasėse ir mokytojų krūvio mažinimo.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse bei mokytojų darbo krūvį nuo 24 iki 18 valandų, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Apie prisijungimą prie streiko rugpjūčio pabaigoje pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas E. Milešinas informavo, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl iškeltų reikalavimų.
LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu.
