Ichtiologo dr. Arvydo Švagždžio, Žuvininkystės tarnybos vyr. specialisto bei Klaipėdos universiteto biologijos katedros dėstytojo, teigimu, žvejams įdomiausios ir svarbiausios Kuršių marios, nes jos didžiausias ir žuvingiausias Lietuvos vandens telkinys, tačiau taip pat patrauklus ir Nemuno žemupys, užliejamų pievų kanalai, vadinamieji polderiai, kuriuose irgi susikaupia nemaži žuvų kiekiai, taip pat Minija, su savo žymiąja senvage pritraukiančia didelius meškeriotojų būrius.
„Pamarys tuo ir skiriasi nuo kitų Lietuvos vietovių, kad kur benuvažiuosi ar benueisi vis viena susidursi su vandens telkiniu. Kone visi pamario telkiniai išsiskiria ir žuvingumu, ir ichtiofaunos gausumu, ir jos įvairove. Yra nustatyta, kad čia gyvena beveik visos gėlavandenės mūsų vandenų žuvų rūšys, išskyrus tas, kurioms tarpti reikalingos sraunumos“, – sako A. Švagždys.
Mokslininkas džiaugiasi, kad padaugėjus lėšų, pradėta didesniais kiekiais žuvinti vandens telkinius. Nemuno žemupį tikslingiausia žuvinti plėšriosiomis žuvimis, ypač lydekomis, kurios yra sėslesnės, todėl didesnė tikimybė, kad jų vėliau sugaus ne tik mūsų kaimynai Kaliningrade, bet ir Lietuvos žvejai ar į pajūrį atvykę pailsėti mūsų krašto svečiai. Perspektyvu Kuršių marias žuvinti unguriais, jei pavyktų dėl to sutarti su kolegomis Kaliningrade. Tačiau žuvinimo mąstai, norint, kad pamario žuvies ištekliai pastebimai padidėtų, turėtų būti šimtus kartų didesni.
„Jei norime sugauti bent 200 t daugiau žuvies, atitinkamus kiekius mailiaus turėtume ir išleisti. Iš pirmo žvilgsnio atrodo daug, kai milijonu starkiukų pagausiname Nemuno žemupį, tačiau tą patį milijoną ikrų išneršia 2 sterkai ar vėgėlė... Jeigu bent maža dalis išnerštų lervučių kuriais nors metais išgyvena – tai didžiąja dalimi ir nulemia žuvų išteklių pagausėjimą Kuršių marių vandenyse po kelerių metų“ – teigia ichtiologas.
Žuvų neršto sąlygos pamaryje priklauso ne tik nuo gamtos valios, bet ir nuo žmogaus veiklos. Iš Kuršių marių neršti į aukštupius, užliejamas pievas prieš srovę kyla lašišos, šlakiai, žiobriai ir kt. žuvys, o pasroviui iš sukultūrintų laukų į Kuršių marias plaukia vandenyje ištirpusios organinės ir neorganinės medžiagos. Nors Lietuvai tenka tik kiek daugiau nei 46 % Nemuno baseino, tačiau jis apima bent 72 % šalies teritorijos, todėl nuo mūsų požiūrio į pagrindinio Lietuvos žuvitakio gamtos turtų eksploatavimą didele dalimi priklausys, ką ateityje žvejosime ir kokiais laimikiais džiaugsimės. Apie pamario žuvies išteklių eksploatavimą, rūšinę kaitą, vietinių bei atvykstančių žvejų ir ichtiologų rūpesčius bei džiaugsmus daugiau skaitykite žurnalo „Medžiotojo ir meškeriotojo“ 4-ajame numeryje. Vasariškame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje taip pat skaitykite apie pirmuosius dabartinės Lietuvos Šv. Huberto ordino riterius, apie po 10-ies metų pagaliau priimtas Medžioklės įstatymo pataisas ir jų reikšmę kiekvienam medžiotojui, apie italą, kuris augina ir ugdo mūsų šalies garbę ginančius pointerius ir seterius.
