pamarys

Potvynis Šilutės rajone skandina pamario gyventojų namus. Kambariuose vandens gylis siekia net pusę metro  – plaukia baldai, kai kurie žmonės prašo juos evakuoti. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Prasidėjus pavasariniam polaidžiui, vandens lygis pamario upėse kai kur pasiekė stichinį lygį. Kaip pirmadienį rodo Hidrometeorologijos tarnybos skelbiamos hidrologinės prognozės, stichinį lygį vanduo pasiekė Nemuno atšakoje Atmatos upėje ties Rusne, čia vandens lygis siekia 3,6 metro – apie metru daugiau nei įprastai. 4,5 metro vandens lygis šioje upėje jau būtų laikomas katastrofiniu, tačiau prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis upės vanduo ims slūgti.

Dėl oro sąlygų gali didėti vandens lygis Nemune už Kauno hidroelektrinės (HE), tačiau situacija nėra kritinė, teigia bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG). Vis dėlto ji perspėja, kad gali dar padidėti vandens kiekis Rusnėje ir kitose Šilutės apylinkėse. Jėgainę valdanti LEG teigia, kad penktadienio ryte iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos gavo signalą, kad Nemune prie Birštono formuojasi ledų sangrūda, o vandens lygis nuo ketvirtadienio pakilo daugiau kaip metrą.

Iš pasieniečių sraigtasparnio trečiadienį buvo išžvalgytos potvynio apsemtos teritorijos pamaryje bei ledų sangrūdos Nemune. Žvalgybiniame skrydyje kartu su pasieniečiais dalyvavo už civilinę saugą atsakingas Šilutės savivaldybės atstovas. Būtent Šilutės savivaldybei prašant tokiai užduočiai į pamarį ir buvo nusiųstas VSAT sraigtasparnis “Eurocopter 135”. Jo pilotai apžiūrėjo ledų sangrūdas Nemuno deltoje, potvynio apsemtas teritorijas Rusnės apylinkėse.

Pamaryje rugsėjį prasidėjęs potvynis tęsiasi iki šiol, dėl savo ilgio jis įeis į istoriją, sako Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus. Anot jo, artimiausiomis dienomis prognozuojamas šaltukas turėtų vandens lygį laukuose ir ant kelių sumažinti, tačiau nesitikima, kad potvynis jau baigsis. „Bendrai pasižiūrėjus, tikriausiai tas potvynis, ta ekstremali situacija įeis į rajono istoriją.

 Ornitologas Vytautas Jusys vos spėja eiti nuo vienos paukščių gaudyklės prie kitos. Ventės rage – didžiosios rudeninės migracijos pradžia.   „Paskutines tris savaites šiandien palyginus geriausia diena yra, 250 turim apžiedavę, bet dar ne pabaiga, pažiūrėkit, va, dar kokių 50 tuoj atskris, taip, kad per dieną 300-400 tikrai bus“, - sako Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys. Šiandien tinkluose – beveik vien zylės.

Renkantis atostogų kryptį Lietuvoje nereikėtų pamiršti vandenų apsupto Pamario regiono. Savitas gamtos grožis, žvejų miesteliai, autentiškos vietinių gyventojų tradicijos patiks pasiilgusiems ramybės bei natūralumo. Nemuno deltos regioninio parko duomenimis šį kraštą supantis vanduo – tai ežerų, upių ir pelkių pynė, kurioje klesti Nemuno užliejamos pievos, rečiausios vandens paukščių rūšys bei žuvys.

 Penktadienio vakarą prieš Naujuosius iš pamario gauta ne pačių geriausių žinių. Gausūs savaitiniai krituliai nulėmė, kad patvino upės ir vanduo ėmė semti kelius. Naujais duomenimis, keliai į kaimus atsidūrė jau 10 centimetrų vandens gylyje. Bijoma, kad atėjus šalčiui, keliais nebus galima judėti ir kaimai bus atkirsti. Sodyboms pavojaus kol kas nėra. Taip pat nežinoma, ar teks teks kelti transportą.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nemuno deltos regioniniame parke – gausybė iš žiemaviečių grįžtančių gulbių, žąsų ir kitų sparnuočių. Lietuvos pamario pievos, tūkstančius kilometrų nuskridusiems paukščiams – puiki vieta ne tik pailsėti, bet ir pasistiprinti prieš tolimesnę kelionę. Šių metų pavasarinė paukščių migracija prasidėjo kiek anksčiau, nei įprastai.

Pamaryje pastarosiomis dienomis didelius plotus lankų apsėmė vanduo, kuriam dengiantis ledu, gyventojai turi būti labai atsargūs, sako Šilutės rajono savivaldybės Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas. "Pamaryje turime daug pievų, lankų apsemtų. Šitie vandens plotai dengiasi ledu, todėl yra labai didelis pavojus gyventojams.

Marija Gabrienė, Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo kitų metų pradžios numatomas skelbti žvejybos Kuršių mariose aukcionas kelia nerimo Pamario žvejams. Iš kartos į kartą verslą puoselėjantys žvejai baiminasi nepajėgsiantys varžytis su turtingomis įmonėmis. Aplinkos ministras sako, kad turi būti sudarytos sąlygos į rinką ateiti ir naujiems žaidėjams. Iš žvejybos mariose grįžusių Nidos žvejų laimikis – kaip niekad geras. Beveik 500 kilogramų įvairiausios žuvies.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Pamario gyventojai nebeišmano, kaip kovoti su derlių puolančiais varnėnais. Šie ne tik lesa vaisius, bet ir neduoda ramybės. Tuo metu gamtininkai ir ornitologai tikina, kad vietiniai – lietuviški varnėnai taip nesielgia. Mėgaujasi vaisiais nekreipdami dėmesio į petardas Tinklalapiui LRT.lt parašiusi pamario gyventoja skundžiasi, kad dėl varnėnų gausos derlius šiemet bus prastas, mat paukščių – tiek, kad nėra ramybės.

  Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Juodkrantėje vyko Pamario krašto žvejo šventė. Jos dalyviai supažindinti su Pamario krašto žuvininkystės tradicijomis, o aplink marias išsibarsčiusių miestelių bendruomenių komandos varžėsi linksmose žvejų rungtyse. Pamario krašto žvejo šventėje daugiausia dėmesio skirta Kuršių nerijos kultūros paveldui ir žuvininkystės tradicijoms.

Ichtiologo dr. Arvydo Švagždžio, Žuvininkystės tarnybos vyr. specialisto bei Klaipėdos universiteto biologijos katedros dėstytojo, teigimu, žvejams įdomiausios ir svarbiausios Kuršių marios, nes jos didžiausias ir žuvingiausias Lietuvos vandens telkinys, tačiau taip pat patrauklus ir Nemuno žemupys, užliejamų pievų kanalai, vadinamieji polderiai, kuriuose irgi susikaupia nemaži žuvų kiekiai, taip pat Minija, su savo žymiąja senvage pritraukiančia didelius meškeriotojų būrius.

Pamaryje kilo nemažas potvynis. Apsemti kai kurie vietinės reikšmės keliai, taip pat potvynis jau siekia sodybas. Kaip pranešė TV3, potvynis šias vietoves užklupo žiemą dėl gan šilto oro. Vanduo upėse vienur kyla, kitur slūgsta. Grėsmingiausia situacija yra Minijoje ties Priekulės miesteliu, čia upė jau pasiekė kritinę ribą. Kai kuriose Šilutės rajono vietose vanduo siekia gyventojų sodybas. Ties Priekule yra apsemtas ilgas kelio ruožas, vanduo kai kur siekia 17 cm.

Pamario upėse kyla vandens lygis, yra užlietų kelių ruožų. Specialistai neatmeta, kad tai gali būti potvynio pradžia. Vanduo pamario upėse sparčiai kilti pradėjo dėl itin didelio kritulių kiekio. Stichinis lygis, kada upės išsilieja iš vagų, dar nepasiektas, tačiau Minijoje ties Priekule iki jo tetrūksta 20 centimetrų. Pamaryje jau yra ir užlietų kelių ruožų. Kol kas jie išvažiuojami arba apvažiuojami kitais keliais. Pasak vietinių gyventojų, paprastai taip vanduo pakyla po vasaros liūčių.

Penktadienį prasidėjo „Sostinės dienos 2011“. Nors jo dalis, pavadinta „Dūzgiančiu prospektu“ turėjo būti atidarytas tik 17 valandą, jau ankščiau Gedimino prospektą užplūdo žmonės, susirinkę pasižiūrėti amatininkų ir menininkų siūlomų prekių, pasižyminčiu stebėtina auskarų gausa. Šilutės rajono vaikų meno mokyklos fanfarinis orkestras „Pamarys“, turėjęs tapti pagrindine atidarymo atrakcija, pradėjo rinktis apie pusę penkių.

Balandžio 27 – 28 d. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos iniciatyva startuos paskutinioji - penktoji vietinio turizmo skatinimo verslo misija po etnografinį Mažosios Lietuvos regioną.

Nemuno žemupyje vandens lygis nesiliauja kilęs. Jau šeštadienio rytą, vandens lygiui ant kelio pasiekus 85 cm, automobilių perkėla nebeatnaujino darbo. Sekmadienio rytą vandens matuoklė priartėjo prie vieno metro ribos. Vanduo ėmė lietis ir kituose Rusnės plento ruožuose ir čia pat virto į ledo košę. Sekmadienio rytą į Rusnę važiavęs specialus automobilis, vežantis žmones, vos galėjo prasibrauti pro ledo sukaustytą kelią. Ant kojų buvo pakelti gelbėtojai.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos teigimu, Panemunėje per parą krito 12 centimetrų kritulių, vandens lygis Nemune ties Rusne pakilo. Baiminamasi, kad kelyje Šilutė–Rusnė vandens gylis artimiausiomis dienomis gali siekti jau 50 centimetrų. Balsas.

Pamario krašte – žmonių sveikatai ir gyvybei gresiantis faktas. Visose Šilutės rajono seniūnijose maisto ir veterinarijos specialistams patikrinus 54 šachtinius šulinius paaiškėjo, kad tik 14-oje iš jų rastas geras vanduo, o tai sudaro vos 26 proc. Pagal seniūnų rekomendacijas šulinių vandens mėginiai buvo paimti ir tyrimai laboratorijoje nemokamai atlikti socialiai remtinų, asocialių arba tų šeimų, kuriose auga maži vaikai, sodybose.

Klaipėdos rajono teisėsaugininkai sulaikė savo pustrečių metų dukros prievartavimu ir žaginimu įtariamą 63 metų vyrą. Apie jo darbelius nutuokusi mažametės mama kraupius įtarimus patvirtino tik apklausiama policininkų. Teismas leido trims mėnesiams suimti Klaipėdos rajono gyventoją Bronių B. Vyras įtariamas mažamečio asmens prievartavimu ir žaginimu. Už šį nusikaltimą jam gresia iki 15 metų nelaisvės. Teigiama, kad nuo šių metų pavasario jis nuolat skriaudė savo vos pustrečių metų dukrelę.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sako, kad pavasarinio potvynio nuostoliai bus įvertinti iki gegužės vidurio. Tuomet bus surengtas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, aptarta potvynio metu buvusi  situacija, jo padariniai ir ieškoma sprendimų, kaip atstatyti tai, kas sugriauta. „Šilutės rajono vadovai prašo, kad vėl būtų grįžtama prie minties dėl estakados statybos, tačiau vargu ar šis projektas įmanomas, - abejoja ministras.

Lietuvos pamarį vis dar semia ilgiausiu tapti pretenduojantis potvynis, praneša LNK „Žinios“. Į Žalgirių kaime esančias sodybas jau galima nubristi, tačiau jas vis dar semia vanduo. Gyventojai skundžiasi, jog anksčiau ledai būdavo laužomi ledlaužiu, tad nesusikaupdavo tokie dideli potvyniai. Dabar tam pinigų nebėra. Šilutės rajono Ūsėnų seniūnijoje apsemtų sodybų neliko, nors anksčiau buvo penkios. Tačiau, perspėjama, jog tai – tik pirmieji atoslūgio ženklai.

Potvynis Pamaryje stabilizuojasi. Vandens kritimas fiksuojamas beveik visose Nemumo žemupio ir jo intakų stebėjimo postuose. Šilutės ugniagesių gelbėtojų atstovas Romas Renčeliauskas pastebi, kad Nemune beveik nebeliko ledo, todėl sangrūdų tikrai neturėtų susidaryti. „Bendra situacija yra stabili, mes ją kontroliuojame, pastoviai sekame. Vandens lygis upėse po truputį pradėjo smukti, nukrito 5–7 centimetrais. Be to, Nemune beveik nebeliko ledo“, – teigė jis.

Potvynio apsemtose vietovėse Pamaryje - Juknaičių seniūnijoje Šilutės rajone ir Pagėgių savivaldybėje - dislokuoti Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose budėti priskirti kariai ir technika. Į Pagėgius pristatyta pirmoji iš dviejų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono skirtų vikšrinių amfibijų. Taip pat atvyko dvylika Juozo Vitkaus bataliono karių, tarp jų - trys narai. Antroji amfibija taip pat netrukus pasieks Juknaičius.

Sparčiai kyla vanduo pamaryje. Ledonešį Nemune ir didžiojo potvynio grėsmę hidrometeorologai pranašauja maždaug už savaitės. Ties Rusne vandens lygis per parą pakilo 8 centimetrais ir 2 centimetrais peržengė stichinę 270 centimetrų ribą. Nemuno vandens lygis ties Panemune per parą pakilo 44 cm ir sekmadienį siekė 419 cm, stichinė riba - kai vandens lygis toje vietoje siekia 510 cm. Potvynis pamaryje jau apsėmė tris kaimus, kuriuose gyvena 11žmonių, tačiau pagalbos žmonėms dar neprireikė.

Šiemet labiau baiminamasi ne potvynio, o ledonešio grėsmės. Svarstoma galimybė panaudoti iki šiol Lietuvoje netaikytą praktiką - tam tikrose vietose išsprogdinti ledų sangrūdas. "Specialistai dar turės įvertinti, ar tikrai būtina griebtis sprogmenų ir kiek tai žalinga gamtai. Užsienyje tokia praktika taikoma.

Galimam potvyniui pamaryje šiais metais visos tarnybos pradėjo ruoštis sausio mėnesį. Dabar ir technika, ir specialistai jau yra pasirengę. Tai akcentuota pirmadienį Klaipėdoje vykusiame išvažiuojamajame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos, vadovaujamos vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, posėdyje. "Didžiulis ledo sluoksnis yra padengęs ne tik upes, bet ir pievas, - pasibaigus posėdžiui sakė ministras R. Palaitis.

LSDP kandidatė vienmandatėje Šilutės - Pagėgių rinkimų apygardoje Nr. 32 LSDP daugiamandatės apygardos sąraše Nr. 33 Gimė 1952 m. rugsėjo 17 d. Naujasodžio kaime, Ignalinos rajone, Pelenių šeimoje. Tėvas Juozas buvo kolūkietis, tarybinio ūkio darbininkas, motina Janina daugiau triūsė namuose. Šeimoje užaugo trys dukterys. 1971 m. baigė Linkmenų vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus universitetą. Jį baigė 1976 m., įgijo filologės ir lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos diplomą.

Šį savaitgalį Vilniuje vyks keturi šventiniai renginiai, kurių metu „Aukso paukštės“ apdovanojimai bus įteikti 2006 metais labiausiai pasižymėjusiems mūsų šalies mėgėjiškiems šokių ir tautinės muzikos ansambliams, folkloro kolektyvams, teatrams bei pučiamųjų instrumentų orkestrams. Be to, vyks visų apdovanotųjų kolektyvų koncertai.