Pamario krašte – žmonių sveikatai ir gyvybei gresiantis faktas. Visose Šilutės rajono seniūnijose maisto ir veterinarijos specialistams patikrinus 54 šachtinius šulinius paaiškėjo, kad tik 14-oje iš jų rastas geras vanduo, o tai sudaro vos 26 proc.
Pagal seniūnų rekomendacijas šulinių vandens mėginiai buvo paimti ir tyrimai laboratorijoje nemokamai atlikti socialiai remtinų, asocialių arba tų šeimų, kuriose auga maži vaikai, sodybose. Panašu, kad keturių mėnesių kūdikiui, kurio gyvybę reanimacijoje teko gelbėti medikams, sunkią žarnyno infekciją sukėlė, šulinio vanduo.
Kūdikis ligoninėje dėl užteršto šulinio vandens?
Kokia gi yra pamario krašto, kur dažni Nemuno ir kitų upių potvyniai, šachtinių šulinių būklė? Šilutės VMVT vyriausioji specialistė – maisto produktų inspektorė, vykdanti ir geriamojo vandens kontrolę Stasė Lidžiuvienė „Šilokarčemai“ teigė, jog daugumoje šulinių nustatyta mikrobiologinė tarša, o septyni iš jų užteršti ir nitritais.
Žemaičių Naumiesčio seniūnijos gyventojo šulinyje, 100 mililitrų vandens, rasti 208 žarniniai enterokokai, nors jų negali būti nė vieno.
Vainuto seniūnijoje visuose keturiuose tirtuose šuliniuose nustatytas mikrobiologinis užterštumas. Kivylių kaime ištyrus Linos Gerulaitienės sodyboje esantį šulinį, kurio vandenį naudoja šešių asmenų šeima, taip pat rasta mikrobiologinė tarša – šimte mililitrų vandens buvo 11 E. coli ir 21 žarninis enterokokas, o jų, pagal 24-os higienos normos reikalavimus, negali būti nė vieno. Beje, „Šilokarčema“ neseniai rašė, kaip tos šeimos 4 mėnesių kūdikis tikriausiai dėl tos priežasties ir pateko į Šilutės ligoninę, o netrukus buvo išvežtas į Klaipėdos vaikų ligoninės Reanimacijos skyrių. Mažylio virškinimo sistema taip pažeista, kad jam ilgai dar bus reikalingas specialus maistas ir gydytojų priežiūra.
Nė kiek negeresnė šulinių būklė ir kitose seniūnijose. Pavyzdžiui, Švėkšnoje ir Kintuose ištirta po penkis šulinius – visuose juose rastas užterštas vanduo. Katyčiuose iš keturių šulinių tik viename buvo geras geriamas vanduo. Usėnuose iš penkių šulinių - dviejuose, o Gardame iš penkių - trijuose nustatytas užterštas vanduo. Saugų seniūnijoje iš keturių šulinių tik vienas tebuvo užterštas, bet pastarojo vandenį naudojančios senolė ir 40-ies metų neįgali jos dukra, pasak S.Lidžiuvienės, be seniūnijos pagalbos šulinio susitvarkyti tikrai nepajėgs. Šilutės seniūnijoje iš keturių patikrintų šulinių trijuose nustatyta mikrobiologinė, o viename iš jų – dar ir cheminė tarša.
Vandens mėginius iš gyventojų šulinių ėmė Šilutės VMVT darbuotojai – maisto produktų inspektorės Stasė Lidžiuvienė ir Virginija Kirjanovienė, vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius Vytautas Verbus ir veterinarijos felčerė Danutė Lengvinienė.
S.Lidžiuvienė jau rengia raštą Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriui Šarūnui Laužikui. Tame rašte bus rekomenduojama gyventojams išsivalyti šachtinius šulinius, kuriuose buvo nustatyta mikrobiologinė ir cheminė tarša. Taip pat – uždengti šulinius dangčiu, kad juose esantis vanduo nebūtų teršiamas iš oro. Pagal higienos normą šuliniuose su mikrobiologine tarša reikia atlikti dezinfekciją. Turėtų susimąstyti ir gyventojai, vandenį iš šulinių semiantys surūdijusiais kibirais.
S.Lidžiuvienė sakė prašysianti seniūnų, kad jie rastų pinigų padėti žmonėms išsivalyti tuos šulinius, nes yra tokių senukų, kurie patys tikrai nepajėgs to padaryti. O pas kai kuriuos dar ir anūkai auga...
Šiais metais tik dvidešimt rajono gyventojų savo iniciatyva atvežė į Šilutės r. VMVT šulinių vandens mėginius ištyrimui. Tokia paslauga yra mokama ir kainuoja 130 litų. Todėl galima daryti išvadą, kad gyventojai per mažai rūpinasi šulinių vandens kokybe ir savo pačių sveikata...
Kaltininkė - netvarkinga ūkinė veikla
Pastaruoju metu žiniasklaidos priemonėse viešinama tema apie nitratus ir nitritus vaisiuose bei daržovėse kelia visuomenės susirūpinimą.
Nemažai kalbama ir apie šachtinių šulinių vandenį dėl jame aptinkamų padidėjusio nitratų ir nitritų kiekio. Gyventojams rekomenduojama šulinių vandenį išsitirti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) laboratorijose arba Visuomenės sveikatos centruose.
Remiantis tyrimų duomenimis ir nustatomais nitratų kiekiais Lietuvoje parduodamuose vaisiuose ir daržovėse yra akivaizdu, kad fiziškai neįmanoma suvalgyti tokio daržovių ar vaisių kiekio per parą, kad susidarytų sveikatai kenksminga nitratų dozė.
Bet didesnį susirūpinimą kelia ne vaisiai ir daržovės, o šachtinių šulinių vanduo. VMVT perspėja, kad maistui gaminti galima naudoti tik ištirto dėl cheminės ir mikrobiologinės taršos šulinio vandenį.
Šachtinių šulinių vandens kokybė yra nepastovi ir labai priklauso nuo to, ar neužteršta šulinio aplinka - arti šulinio tręšiami daržai, kaupiamas iš tvartų mėšlas ir kt., nes į tokius šulinius vanduo patenka iš pirmojo nuo žemės paviršiaus vandeningojo sluoksnio, t. y. gruntinis vanduo. Dažniausiai šulinių vanduo užteršiamas dėl netvarkingos ūkinės veiklos. Vienas iš tokios veiklos padarinių - azoto junginiai gruntiniame vandenyje: nitratai ir nitritai. Pasak specialistų, virinant vandenį mikrobai žūsta, tačiau cheminė tarša išlieka.
Už šachtinių šulinių priežiūrą yra atsakingi jų savininkai. VMVT ragina visus nelikti abejingiems ir išsitirti naudojamų šulinių vandenį, ir ypač toms šeimoms, kurios augina mažamečius vaikus.
Stasys Bielskis
Šilo karčema
