Galimam potvyniui pamaryje šiais metais visos tarnybos pradėjo ruoštis sausio mėnesį. Dabar ir technika, ir specialistai jau yra pasirengę.
Tai akcentuota pirmadienį Klaipėdoje vykusiame išvažiuojamajame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos, vadovaujamos vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, posėdyje.
"Didžiulis ledo sluoksnis yra padengęs ne tik upes, bet ir pievas, - pasibaigus posėdžiui sakė ministras R. Palaitis. - Šiais metais, atrodo, ne potvynis, o slenkančios ledo sangrūdos gali kelti didžiulį pavojų sodyboms, medžiams, tiltams, todėl pagrindinė ir veiksmingiausia gelbėjimo priemonė bus ne amfibija ar laivas ant oro pagalvės, o sraigtasparniai".
Posėdyje dalyvavę Pagėgių, Šilutės, Tauragės ir Klaipėdos savivaldybių ugniagesių gelbėtojų bei civilinės saugos atstovai apibūdino situaciją, informavo, kad Pagėgių savivaldybėje mažesnėse upėse vandens lygis kyla ir yra apsemti keletas kelių ruožų. Šilutės savivaldybės atstovai informavo, kad jiems ypač nerimą kelia storas, kai kur net iki metro ir daugiau siekiantis, ledas, dėl to, staiga atšilus, gali sudaryti ledų sangrūdos.
Dauguma posėdžio dalyvių pasisakė už tai, kad kylant ledo sangrūdų grėsmei upėse efektyviausia priemonė būtų prietiltėse ledus sprogdinti.
Ar ledus bus galima sprogdinti, turi pasakyti Aplinkos ministerija. Šiame posėdyje Aplinkos ministerijos atstovai nedalyvavo.
Pasak ministro R. Palaičio, praėjusią savaitę baltarusių gelbėjimo tarnybos, matydamos didžiulę judančių ledo luitų grėsmę upių tiltams, grėsmingiausias ledo lytis jau susprogdino.
"Svarstant klausimą - ką daryti, jei grėsmingos ledo lytys pajudės pievomis sodybų link - atsakymas vienas - skubiai evakuoti žmones", - sakė R. Palaitis.
Pagal dabartines sąlygas prognozuojama, kad potvynis bus šiek tiek didesnis už vidutinį, tačiau jo dydį lems kovo mėnesio orai.
Jeigu vyraus giedri anticikloniniai orai, potvynis apims tik Nemuno žemupį, o apsemtos teritorijos plotas sudarys 15-18 tūkst. hektarų. Vyraujant lietingiems ir šiltiems orams, potvynis bus didesnis, apsemtos teritorijos plotas sieks iki 30 tūkst. hektarų ir apims ne tik Nemuno žemupį, Miniją, Gegę, Leitę, Tenenį, Veiviržą. Iš krantų lokaliai išsilietų Akmena-Danė, Jūra, Nevėžis, Lėvuo, o Nemunas - ir ties Kačergine, Balbieriškiu, Birštonu.
Stichinį ar katastrofinį vandens lygį siekiantys pavojingi Nemuno deltos potvyniai kartojasi kas 12-15 metų. Potvynio užliejamose teritorijose gyvena daugiau kaip 4,6 tūkst. žmonių, užliejama per 500 kvadratinių kilometrų Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonų ir Pagėgių savivaldybės teritorijos, visada užliejamas kelio Šilutė-Rusnė ruožas, dėl to paprastai nutrūksta reguliarus susisiekimas autotransportu su Rusnės sala, kurioje gyvena apie 2 tūkst. žmonių.
