Kas mokėjo už Šiaulių mero Genadijaus Mikšio rinkimų reklamą? Ar rinkimų kampanija galėjo būti finansuojama „juodais pinigais“, pažeidžiant įstatymus? Į šiuos klausimus dar teks atsakyti Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Redakcija turi dokumentus, kurie leidžia įtarti, jog G. Mikšys galėjo nuslėpti maždaug 10 tūkstančių litų finansinę paramą, suteiktą privačios statybų bendrovės.
Dosniai rėmė mero partiją
Šiauliuose gyvena toks prieštaringai vertinamas verslininkas, bendrovės „Šiaulių technika“ vadovas Vidmantas Virbickas (V. Virbickas nurodomas ir kaip bendrovės „Langvirus“ kontaktinis asmuo). Vieniems jis – orus LIONS klubo narys, posėdžiaujantis su Šiaulių meru G. Mikšiu, miesto teisėjais, politikais, pasiturinčiais verslininkais. Kitiems šio vyro pavardė asocijuojasi su įmonių bankrotais, neišmokėtais atlyginimais, negrąžintomis skolomis ir pan.
Verslininką V. Virbicką su G. Mikšiu sieja ne tik senos pažintys, priklausomybė tam pačiam klubui. V. Virbicko statybos bendrovė „Tekstata“ praėjusiuose rinkimuose į Šiaulių miesto tarybą buvo viena iš dosniausių G. Mikšio ir jo vadovaujamų Šiaulių liberalcentristų rėmėjų. Prieš pat rinkimų kampaniją, lapkričio 8 dieną, į partijos sąskaitą įkrito 15 tūkstančių litų, po kelių mėnesių – dar 10 tūkstančių litų, po kelių dienų – dar 16,4 tūkstančio litų. Iš viso „Tekstata“ į partijos sąskaitą pervedė daugiau kaip keturiasdešimt tūkstančių litų.
Čia kalbame apie legalius, Vyriausiajai rinkimų komisijai deklaruotus pinigus. Tačiau ar galėjo būti, kad Vyriausiojoje rinkimų komisijoje deklaruota ne visa parama, o dalis rinkimų kampanijos apmokėta „juodais“ pinigais?
Sumokėjo už reklamą
Redakcija turi dokumentus, kurie rodo, jog ne visa G. Mikšio rinkimų reklama galėjo būti apmokama skaidriai. Nepraėjus nė savaitei po pirmosios dešimties tūkstančių litų injekcijos į partijos sąskaitą, vienoje miesto bendrovėje „Tekstata“ užsakė reklamą.
Netrukus per vieną iš banko filialų už reklamą sumokėti pinigai – ta pati „magiška“ dešimties tūkstančių litų suma. Bendrovė „Tekstata“ taip ir nesireklamavo. Užtat pasipylė dabartinio Šiaulių mero G. Mikšio reklama.
Bandėme susisiekti su Šiaulių meru G. Mikšiu, tačiau šis liko ištikimas savo „tradicijai“ – artėjant rinkimams į „Šiaulių naujienų“ skambučius nebeatsiliepinėja. Klausimai – tikrai nemalonūs, nors ir ne apie mylimos uošvės žemes.
Verslininką užpuolė „amnezija“
Užtat pavyko susirasti patį verslininką V. Virbicką ir jam prisiskambinti. Tačiau kalbant telefonu susidarė įspūdis, kad bendraujama nes su žinomu mieste verslininku, o su meksikietiško serialo herojumi, kurį (o Dieve!) ištiko amnezija. Ir – toli pažengusi.
V. Virbickas pareiškė neprisimenąs, ar vadovavo bendrovei „Tekstata“. Jis neprisimena ir to, ar buvo mokami pinigai už mero Genadijaus Mikšio rinkimų reklamą. Atminties atgavinti nepadėjo nė tai, jog redakcija turi sąskaitą ir banko išrašą apie pervestus pinigus. Neprisimena – nors pasiusk. Tačiau juk ne visi tokie užmaršūs?
Partija gali netekti finansavimo
Jeigu paaiškėtų, kad kurios nors partijos ar jos nario rinkimų reklamą apmokėjo įmonė ar privatus asmuo, grėstų dideli nemalonumai. Ir besireklamuojantiems, ir tiems, kurie tokią reklamą apmoka. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė sako, kad įstatymas draudžia rinkimų reklamą apmokėti per trečiuosius asmenis. Išskyrus tuos atvejus, kai partija ar kandidatas oficialiai samdo reklamos ar viešųjų ryšių agentūrą.
Visa politinė reklama gali būti apmokama tik iš kandidato ar partijos rinkimų sąskaitos. Todėl skelbiamos nuorodos, jog tai – politinė reklama, apmokėta iš kandidato ar partijos sąrašo.
L. Petronienės žodžiais, pažeidus rinkimų finansavimą reglamentuojantį įstatymą gresia bauda, o partija gali netekti ir finansavimo iš valstybės biudžeto.
„Misteris bankrotas“
Gali būti, kad V. Virbickui bendrovė „Tekstata“ iš tiesų kelia nemalonius atsiminimus. Užtat bendrovės „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ atstovas Jonas Giniotis gerai prisimena, kieno rankose buvo „Tekstata“. J. Giniočio žodžiais, „Tekstatai“, kaip ir dar kelioms V. Virbicko įmonėms, buvo paskelbtas bankrotas. „Tekstata“ išregistruota prieš pusmetį. Kaip ir kitos bendrovės paliko solidžias skolas.
Negi V. Virbickas tiek išsileido, G. Mikšio ir jo partijos rinkimų reklamai, kad teko ant „kromelio“ spyną kabinti? Vargu. Bankroto procedūras tvarkęs J. Giniotis neatmeta, kad į bankrotą galėjo būti einama ir sąmoningai. Tačiau bylos dėl tyčinio bankroto nebuvo keliamos.
Žinoma, negi kas pagalvotų, kad toks padorus žmogus, vargšus ir nuskriaustuosius remiančio Šiaulių LIONS (Liūtų) klubo narys, teisėjų ir politikų bičiulis galėtų elgtis nesąžiningai? Kaip ir antai bankrutavus bendrovei „4 vėjai ir KO“ toks žmogus negalėjo kreditorius palikti su „ilgomis nosimis“, it musę kandusius.
Įsiskolinimai kreditoriams siekė net keturis milijonus litų, o prekybos centrą „4 vėjai“ valdžiusios bendrovės turto nepakako nė darbuotojų atlyginimams išmokėti. Iš viso bankrutavusi bendrovė nusinešė 100 tūkstančių litų darbuotojų atlyginimų. Ši suma, žinoma, krito ant valstybės biudžeto, o tiksliau – Garantinio fondo kupros.
Tam pačiam valstybės biudžetui garsiojo „liūto“ bendrovė liko skolinga apie keturis šimtus tūkstančių litų. Ir niekas nė nesuabejojo, kad bendrovės bankrotas galėjo būti tyčinis. Dabar ten pat duris atvėrė naujas prekybos centras, kuriam vadovauja V. Virbicko sūnus (bendrovė „Kastangis“). Prekybos centras ir toliau vadinasi „4 vėjai“.
Mykolas DEIKUS
