Būtų galima tai neigti, bet tereikia nueiti į artimiausią maisto prekių parduotuvę ir suprasite, kad lentynų, skirtų alkoholiui, kiekis yra itin didelis. Ir dažnai duonos pasirinkimas mažesnis nei jos giminaitės – skystos „duonukės“. Ir tikrai Lietuvos nebūtų galima pavadinti vargstančia tauta, nes turbūt retas susimąsto, kiek akcizo mokesčio yra sumokama į valstybės biudžetą.
Rašyti paskatino dar ir tie, kurie sėdasi už vairo išgėrę. Taip pat tie, kurie juos komentuoja. Neteiskite žmonių, nelinčiuokite jų, jie patys tikrai save nuteis ir daug stipriau nei teisiate jūs. Vis matome, kaip buvę blaivybės paminklai patys „apsišildo“, prieš sėsdami į vairuotojo vietą ir atsiduria ant linčo teisiamųjų suolo. Nes, kaip žinia, didžiausios šventuolės yra buvusios prostitutės, o didžiausi blaivininkai – buvę „pijokai“. Tfiu tfiu tfiu, kad tik neprisišnekėčiau. Ir kalbu ne tik apie vairavimą. Aš esu šiltas žmogus, bet į mano aplinką patekti galima tik per šalto proto filtrą. Visgi, kai sušylu iki 40 laipsnių, laikinai filtrai nesuveikia, o man to gyvenime mažiausiai reikia.
Istorija nutyli, kada pirmą kartą susipažinau su alkoholiu, bet pirmą kartą neblaivus buvau mokykloje per šimtadienį. Po ilgų klajonių, dabar save priskirčiau prie „gurmaniško alkoholizmo“ šalininkų. Turiu priklausomybę alkoholiui, bet kalbu ne apie jo gėrimą, o turėjimą. Pripažinkime, tarp mūsų yra daug žmonių, kurie mėgsta kolekcionuoti, lavinti bei kaupti žinias, pojūčius. Vieni kolekcionuoja degtukų dėžutės, kiti – brangaus alkoholio poskonius savo lentynoje, gomuryje ir galvoje.
Pats galiu pasigirti itin didele romo ir vyno kolekcija, kurią susivežiau iš įvairių pasaulio šalių. Kiti gėrimai man mažai terūpi. Taigi, turiu ir negeriu. O jeigu ir išgeriu, tai ypatingai retai ir kaip mano a.a. močiutė sakydavo – „25 gr skirti kraujagyslėms praplėsti“. Negaliu su ja nesutikti, nes močiutės netekome, kai jai buvo 96 metai ir tai tikrai nesumažino jos gyvenimo trukmės. Kaip taisyklė, tokio alkoholio nerasi maisto prekių parduotuvėse, reikia važinėti po visą pasaulį, ieškoti nišinių parduotuvių ir lepinti save tuo, ko kiti neperka ir net neįžvelgia skirtumų. „Kam už butelį mokėti 100 € ar net gerokai daugiau, juk, pasistengus, galima prisigerti ir už 10 €?“. „Alkoholikų-gurmanų“, keliaujančių ieškoti naujų skonių, dauguma nesupranta, o mes nesuprantame tų, kurie teigia pastarąją mintį.
Kalbant apie keliones, kažkada, būnant Suomijoje, savaitgalį nemačiau nei vieno blaivaus suomio. Ir tai nereiškia, kad jie visi geria be saiko. Jų organizmas tiesiog prastai toleruoja alkoholį. Visos tautos, kurios gyvena vietose, kur prinoksta saldūs vaisiai ir jau nuo vaikystės turi įprotį juos valgyti vakare, per naktį, virškinimo sistemoje, sujungus vaisių cukrų ir rūgimo procesus skrandyje, pasigamina tam tikras alkoholio kiekis. Taigi, mes patys esame kaip alkoholio gaminimo aparatai. O tai, kad Šiaurės tautose nėra natūraliai sunokusių saldžių vaisių ir yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės ten yra mažiau atsparūs alkoholiui. Ir nebūtina būti alkoholiku, kad apsunkintum savo kepenis, nes būtent dėl šio proceso net didžiausi blaivininkai kartais skundžiasi kepenų ciroze. Jeigu ir jūs greitai apgirstate, tikėtina, kad genuose turite dalį šaltų kraštų kraujo.
Turiu dar vieną pastebėjimą iš savo kelionių. Nežmoniškais tempais populiarėjant plastikos chirurgijai matome, kad žmonių, o ypač moterų bruožai vienodėja. Visos nori vienodų akių, lūpų, nosių, kūno formų. Ir jos susivienodina skalpelio pagalba. Tačiau iki atsirandant šiam reiškiniui, darau išvadą, kad alkoholis yra stipriausias plastikos chirurgas. Toks stiprus, kad suvienodina net skirtingų rasių žmones. Teko pastebėti vienodus bruožus tiek pas Naujosios Zelandijos, tiek pas Amerikos, Europos ir net Azijos gyventojus, o visi jie atsirado dėl vienos priežasties – „alkoholio chirurgijos“.
Psichologai įvardija, kad alkoholį, mažais ar dideliais kiekiais, visi vartoja dėl panašių priežasčių. Drįsčiau iškart teigti, kad ne, bet, norėdamas tai iliustruoti, pasidalinsiu pasakėčia:
Kartą pas valdovą atėjo trys patikėtiniai ir ėmė prašyti, kad valstybėje visiškai uždraustų vyną, nes dėl girtavimo šalies gyvenimas buvo stipriai sutrikęs.
– Kodėl tu išgeri? – paklausė kiekvieno iš jų valdovas.
Pirmasis pasakė:
– Geriu, nes negaliu atsisakyti, kai įpila. Nenoriu įžeisti draugo, kuris įpylė.
Antrasis pasakė:
– Bijau, kad visą vyną prie stalo kiti išgers, o aš jo taip ir neparagausiu.
Trečias pasakė:
– Geriu, nes antraip nuobodu.
Ir valdovas atsakė:
– Nekaltink vyno dėl savo kaltės. Prieš prašydami uždrausti vyną valstybėje, pirmiausia išsigydykite nuo silpnumo, godumo ir tingumo.
Jeigu psichologai skaitytų senolių išmintį, perduotą pasakėčiomis bei pasakomis, galbūt nustotų teigti, kad alkoholizmo priežastys yra panašios. Ši pasakėčia galėtų tęstis kelis puslapius ir tuomet ji jau taptų pasaka, jei išvardintume ir kitas priežastis, dėl kurių žmonės geria. Todėl reklamos uždraudimas, kurį turime ir kuriam aš pilnai pritariu – išspręs tik dalį problemų. Nes lašinių, rauginto agurko ir samanės derinys, nors nereklamuojamas, manau, stipriai lenkia tekilą su druska. Beje, apie reklamą. Alkoholis krikščioniškuose kraštuose reklamuojamas kiekvieną sekmadienį. Tik jis ten vadinamas „Kristaus krauju“. Taigi, kunigai, visai kaip uodai, sako geriantys kraują, o, iš tiesų, prisidengdami kraujo pavadinimu, parapijiečių akivaizdoje reklamuoja alkoholio skanavimą.
Pavardinsiu kitas priežastis, kodėl žmonės išgeria. Žinau nemažai geriančių dėl to, nes neva be alkoholio jiems sunku pakęsti tą siaubą aplinkui. Arba tai, kad išgėrus pavyksta atsikratyti varžančių kompleksų. Ir tikrai, bent versle, tai vienas geresnių būdų nuplėšti kaukę. Kurių, kaip žinia, turime ir, dažnai, net ne po vieną. O tai, ką būtų galima sužinoti apie jus per metus, alkoholio dėka galime sužinoti per vieną vakarą. Pripažinkime, kad vieni iš mūsų tokių progų turi nedaug, o itin užsiėmę, daug verslo pažinčių turintys žmonės, suskaičiavus visas „reikalingas“ išgertuves, gali nusiristi iki užkietėjusio mėlynanosio alkoholiko. Ir čia nėra jokio skirtumo ar gerti degtinę kaip seniau, ar padauginti vyno vakarienės ar pietų metu. Ne kiekvienas pagauna tą ribą, kuri vadinasi „gana“.
Dalis tų žmonių yra intravertai, tad alkoholis jiems padeda neiškristi iš visuomenės. Kiek daug tarp mūsų menininkų, intelektualų, kurie pasakoja apie tai, ką buityje vadiname „neišgėrus nesuprasi“. Labai sunku tiems, kurie turi aukštą intelektą, itin nišinį interesų lauką. Jį supa žmonės, kurie nesupranta jo, o jis – nesupranta jų. Todėl, kad suvienodintų savo žodinį bagažą, žmonės naudoja alkoholį, nes, priešingu atveju, didelio intelekto turėtojai sau lygų pašnekovą rastų kartą per kelis metus. Yra ir tokių žmonių, tiek mano, tiek jūsų aplinkose, kurie alkoholį naudoja kaip priemonę užmigti. Ir kiekvieną vakarą gurkšnoja alkoholį vien dėl to. Taip, taip, jie puikiai žino, kad ryte jiems gali skaudėti galvą, bet, jeigu neišgers, galbūt visai nebemiegos? Taigi, taip naiviai jie mąsto. O jeigu ir nevartotų alkoholio, tikėtina, surastų kitas priemones, kurios subalansuotų neuronus galvoje.
Pakalbėkime plačiau ir apie kompleksų šalinimą alkoholio dėka. Apie žmones, kuriuos vadiname „jorkšyras išorėje, rotveileris viduje“. Tūkstančiai tokių žmonių visuomenėje, kurie, kai dalino prigimtines savybes ir užmojus, prie didelių užmojų stovėjo pirmoje eilėje, o į drąsos skyrių atsibeldė tik tada, kai viskas jau buvo iššluota. Tad drąsos stygių jie bando kompensuoti alkoholio kiekiu ir tik išgėrus pasimato tie dideli „rotveileriški“ užmojai. O išsiblaivius pasimato drąsos stygiaus paveiktas žmogus. Šiems žmonėms galite reklamuoti alkoholį, galime ne, jis – kito būdo greičiausiai ir nemato. Būtų galima išspręsti šį nesusipratimą, jeigu jis būtų šalia drąsesnių žmonių. Bet kaip sutapti su tokiais žmonėmis, kai blaiviam jam su tokiais žmonėmis nepakeliui. Ir psichologas gali dešimtmetį su juo dirbti, jeigu vitaminas D jo organizme nesigamina – kaip suprantate, šiuo atveju D – nuo žodžio „drąsa“, nieko gero nebus. Be D nepadės nei užaugintas raumenų kalnas, nei vardiniai drabužiai, nes D tiesiog nesigamina jo kūne ir jis visada suras krūvą priežasčių, kodėl jam su kažkuo nesiseka. Kaip taisyklė – išgėrus.
Visa, ką išvardinau, vadinama stresu. Mes kiekvienas stresuojame dėl skirtingų dalykų, visi esame skirtingi, tai ir mūsų stresai – skirtingi. Šiai dienai, kai gyvename informacijos pertekliaus laikais, kai pabėgti nuo visko yra ganėtinai sunku, nes mažai liko vietų, kur internetas mūsų nepasiekia. Išjunkite visa tai, kas kelia stresą ir greičiausiai 90% sumažės išgeriamo alkoholio kiekis. Kuo toliau, tuo labiau žmonės būna susiskaldę, vieniši, likę vieni su savo bėdomis, stresiniais dirgikliais. O juk viską galima išspręsti subalansuotoje bendruomenėje, draugų rate. Ne socialiniuose tinkluose, brangieji, o tikrų draugų rate. Kada kiekvienas iš tolo ryte su šypsena sakysim „Labas rytas“ savo šeimai, kaimynams, draugams. Jeigu kiekvienas iš mūsų labinsimės, linkėsime „labos dienos“, „labos nakties“, vien tai padės sumažinti išgeriamo alkoholio kiekį mūsų krašte. Ar jums neatrodo, kad stipriausia priemonė nuo alkoholizmo yra stipri bendruomenė, kurioje vienas kitą suprastume ne išgėrus, o negėrus. Juk anoniminių alkoholikų bendruomenė, kurią vienija vienas tikslas, tik ji ir padeda atsikratyti šios priklausomybės. Net užkalbėjimai ir kodavimas nėra tokie veiksmingi.
Ir tai dar ne visos alkoholio vartojimo priežastys, bet, bent didžiąją dalį jų, galima išnaikinti. Taigi, pabaigai, nestandartinis, berašant kilęs patarimas valdžios žmonėms. Dar labiau išpopuliarinkite nealkoholinius gėrimus jaunimo tarpe, kad jiems net nekiltų pagunda bandyti stipriuosius gėrimus, nes jaunuoliai, dažnu atveju, geria tik tam, kad išliktų „kieti“ draugų tarpe. Paprasčiausias būdas – gražūs, išskirtinio dizaino buteliukai, į kuriuos supilsčius nors ir sultis, dauguma gers su didžiausiu malonumu vien dėl mados ir gražių nuotraukų. Juk, kai vardan to, kad galėtų reklamuotis, įmonės pradėjo gaminti nealkoholinį alų, tai tapo mada. Net apie 60% žmonių lengvai pasiduoda mados įtakai. Vartos ir naudos viską, kad jaustų bendrystę su visais ir išliktų madingoje minioje. Telieka sukurti nealkoholinę degtinę ir pasamdyti visus įmanomus influencerius, kad gertų tik ją.
Tam, kad tekstas nevirstų knyga, tuo ir baigsiu. Einu dirbti kitus darbus, iki pasimatymo po savaitės, toje pačioje vietoje – čia, naujienų portale tv3.lt.
