Trečiadienį Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rima Baškienė Seime pasirašė memorandumą ,, Dėl optimalaus Lietuvos švietimo finansavimo ir dėl saugios aplinkos švietimo įstaigose“.
Pasirašyti atėjo ne visi
Tačiau šia proga surengtoje spaudos konferencijoje paaiškėjo, kad ne visi, žadėjusieji pasirašyti Seimo nariai skuba tai padaryti. Spaudos konferencijoje nepasirodė A. Jurgelevičiaus teigimu žadėję pasirašyti frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis, konservatorius, TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Valentinas Stundys. A. Jurgelevičiaus teigimu ,,dėl didelio užimtumo“ pasirašyti vėliau esą žadanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. A. Jurgelevičius pridūrė, kad darbo partijos atstovai parašus jau padėjo viename bendrame renginyje.
Tarp reikalavimų – ir LLRA pageidavimai
Švietimiečiai memorandumo reikalavimus, kurių yra 13, skirsto į 4 grupes. Anot A. Jurgelevičiaus, pirmoji grupė - didinti švietimo finansavimą iki 6 proc. BVP, kaip yra įsipareigojusi valstybė strateginiuose dokumentuose ir pažymima ES rekomendacijose.
Antra reikalavimų grupė susijusi su švietimo sistemos finansavimo pokyčiais. Pasak A. Jurgelevičiaus, kalbama apie mokinio arba klasės krepšelį. ,,Mes laikomės ir laikysimės principinės nuostatos – jeigu valstybė įsipareigojusi turėti mokyklą, nesvarbu, mieste ar kaime, didelė ar maža, ji turi sukurti tokį finansavimo sistemą, kad šioje mokykloje 100 proc. būtų finansuojamas ir vykdomas ugdymo planas“, - sakė profsąjungietis.
Trečia grupė reikalavimų, aiškino A. Jurgelevičius, susijusi su mokytojų darbo apmokėjimu ir mokytojų krūviais. ,,Didžioji dalis Lietuvos mokytojų yra pusiniai bedarbiai, t.y. dirba pusę darbo savaitės arba dar mažiau, ir už tai atitinkamai gauna labai mažą atlyginimą, kuris artėja prie minimalaus atlyginimo“, - sakė jis. Reikalavimo esmė, sakė žurnalistams A. Jurgelevičius, ,,mokytojams, dirbantiems valstybinėse mokyklose turi būti garantuotas normalus darbo krūvis ir už jį būtų mokamas tinkamas atlyginimas“.
Ketvirta profsąjungiečių reikalavimų grupė - mokyklos bendruomenės nariams turi būti sukurtos saugios darbo sąlygos.
A. Jurgelevičius taip pat pridūrė, kad LLRA pateikė papildomą reikalavimą – užtikrinti tautinės pilietinės tapatybės stiprinimą, ,,kalbų mokymo, tarp jų ir tautinių mažumų kalba, kokybę - tai ko reikalauja tautinių mažumų atstovai , kad būtų nuosekliai vykdomos jiems Konstitucijos suteiktos teisės“. .
Dar vieną pasiūlymą pateikė mišri Seimo narių grupė. Anot R. Baškienės, nereikėtų eliminuoti iš švietimo įstaigų savivaldos organų moksleivių. ,,Eliminuoti moksleivių nereikia (...) moksleiviai taip pat turi dalyvauti mokyklos tarybos sudėtyje. Jų balsas turi būti girdimas“, - sakė ji.
Pedagogai sieks kolektyvinės sutarties su vyriausybe
Spaudos konferencijoje A. Jurgelevičius teigė, kad mokytojai jau ne kartą išsakė savo pasiūlymus ir reikalavimus, taip pat ir mitinguose, o šiuo metu jie inicijuoja kolektyvines derybas su vyriausybe dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo.
Pasak E. Jesino, šis memorandumas bus ne tik pagrindas deryboms su vyriausybe dėl kolektyvinės sutarties – jis leido suprasti, kad pedagogai sieks, kad tai, kas bus numatyta, būtų įgyvendinta, nes ,,nė viena kolektyvinė sutartis nėra dokumentas, kurį profsąjungos leistų padėti į stalčių“.
Seimo narė, Žaliųjų atstovė R. Baškienė teigė, kad planuojama sukurti darbo grupę, kuri spręstų dėl švietimo darbuotojų keliamų reikalavimų. Priminusi, kad pati yra ,,buvusi profsąjungietė“, ji pridūrė, kad Seimo nariai turėtų pareikalauti, ,,kad tai būtų sprendžiama, kad tai netaptų dar vienu dokumentu, padėtu (...) į vyriausybės stačius“.
(papildyta 13:40 val.)
Švietimiečiai siekia išskirtinumo?
Švietimiečiai nekelia klausimo, ar tuo metu, kai mokyklose mažėja mokinių, realu reikalauti didinti finansavimą švietimui. Esą pinigus bus kur padėti.
,,Eina kalba ne apie absoliutaus finansavimo didinimą, bet tai, kad siektų 6 proc. BVP. Realus ar nerealus – geriau galėtų atsakyti Seimo nariai, vyriausybės vadovas A. Butkevičius, kurio vadovaujamos vyriausybės programoje šis reikalavimas įrašytas. (...) Tai yra europinė praktika. Kur dėsime pinigus – ne profesinių sąjungų kompetencija, bet (...) pinigai į švietimą yra geriausia investicija“, - sakė A. Jurgelevičius.
R. Baškienė pridūrė, kad dažniausiai mokytojų keliamas klausimas – maži atlyginimai, o E. Jesinas aiškino, kad panaikinus mokinio krepšelį ir perėjus prie ,,klasės komplektų finansavimo“, ,,mokykla nepriklausys nuo mokinių skaičiaus didėjimo ar mažėjimo, kai pajudėjus vienam mokiniui mokykla tampa finansiškai nepajėgi vykdyti ugdymo procesą“.
Švietimiečiai tie taip pat reikalauja anksčiau išleisti pedagogus į pensiją – nuo 55 metų turint 30 metų darbo stažą. Pasak E. Jesino, atsakymas, kurio jie kol kas sulaukė – kad nepakaks darbo stažo ir bus mažos pensijos – formalus ir nepagrįstas. ,,Vienintelis pagrindimas, kad reikės papildomai 66 milijonų, o kompromisinio varianto, kad šiek tiek pailginti pensinio amžiaus cenzą, kad nuo 59 metų išėjimas (į pensiją) būtų, visai nebuvo svarstomas“, - sakė jis ir pridūrė, jog tai esą ,,parodo, kad vyriausybė dar nėra pasiruošusi deryboms su profesinių sąjungų atstovais, kurie atstovauja didžiąją dalį mokytojų“.
Pedagogų profesinių sąjungų atstovai teigia, kad ankstesnis išėjimas į pensiją padės išspręsti ir pedagogų atlyginimų didinimo klausimą. A.Jurgelevičius pripažįsta, kad ,,akivaizdu kad mokytojų mokinių santykis yra nepalankus ir nesiimant jokių priemonių paankstinti išėjimą į pensiją, kitų priemonių, situacijos su mokytojų atlyginimais neišspręsime“. Anot jo, jokios profesijos žmogui už trumpesnę darbo savaitę nebus galimybės mokėti tiek, kiek mokama už visą darbo savaitę. ,,Mes nenorime lįsti į detales 10 metų ar 5 metai, mums svarbiausia, kad ši problema būtų aiškiai įvardinta, o sprendimo keliai – susitarimo reikalas“, - sakė A. Jurgelevičius.
Pasak jo, tai ne finansinis, o politinės valios klausimas, nes jei valdžia apsisprendžia, kad viena ar kita ,,mokykla turi būti, jai turi būti skirtas šimtaprocentinis finansavimas, kad būtų galima įvykdyti visą ugdymo planą“. Anot A. Jurgelevičiaus, nesvarbu ar tai bus mokinio krepšelis, ar klasės krepšelis, jiems ,,svarbu, kad būtų siejama ne prie mokinio – kiek ateina mokinių, o prie ugdymo plano“.
Į klausimą, kaip bus užtikrintas normalus darbo krūvis mokytojams, dirbantiems įvairiose mokyklose, tarp jų ir provincijoje, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko A. Jurgelevičius atsakė:
,,Nesvarbu, kur dirba mokytojas ir netgi ne tiek svarbu, kiek jis turi pamokų. Jiems užkrauta tiek pareigų ir tiek papildomų darbų, už kuriuos nėra apmokama, jog manome, kad vienas iš kelių pasiekti normalesnį darbo krūvį yra apmokėjimas už visus mokytojo darbus, o kitas kelias - mažinti mokinių skaičių klasėje, nes daugeliu atveju mokinių skaičius klasėje neleidžia kokybiškai organizuoti ugdymo“.
Jam antrino E. Jesinas. Pasak Švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko, ,,mokyklos neturi būti priklausomos nuo demografinės padėties ,,bangavimo“ (...) joms turi būti užtikrintas darbo krūvis, ar tai regioninė mokykla, ar Vilniaus mokykla; tai neturėtų turėti jokio skirtumo“.
Už nusišypsojimą taip pat priklauso mokėti?
Išgirdęs repliką iš salės, kad dabartinis mokytojas su savo mokiniais elgiasi valdiškai, kad ,,mokytojui į vaiką dažnai yra nusispjauti“, o profsąjungų atstovai tvirtina, kad reikia už viską mokėti – net už draugišką pokalbį su mokiniu, todėl gal patys mokytojai turėtų keisti požiūrį į savo darbą, o ne tik reikalauti, A. Jurgelevičius mestelėjo, kad klausiantysis tikriausiai remiasi tik asmenine patirtimi, nes ,,jeigu jie dirba, jie yra geri mokytojai“.
,,Mes kalbame ne apie pokalbius ar šypsenas, o apie tų darbų, kurių reikalaujama pareigybės aprašyme, apmokėjimo. Jeigu ten bus įrašyta ,,draugiškas pokalbis su mokiniais ar nusišypsojimas, mes reikalausime mokėti ir už šitą, nes mokytojo darbas nėra kažkokios misijos atlikimas - mokytojo darbas yra toks pat darbas, kaip kiti darbai, ir už jį reikiam mokėti“, - atkirto A. Jurgelevičius.
Tiesa, jis pridūrė, kad mokytojai supranta, jog reikia keistis, tačiau jie reikalauja, kad ,,būtų būtų sudarytos sąlygos tai daryti“.
Pasiklydę tarp algos ir misijos ...
Liko dar vienas klausimas, kuris spaudos konferencijoje nebuvo užduotas. Tačiau atsakydami į jį pedagogai ko gero jau būtų pradėję kalbėti apie misijos atlikimą?
Tas klausimas labai paprastas: kodėl kitų profesijų atstovai patys turi sukti galvą, kaip jiems užsidirbti daugiau, jei, pavyzdžiui, jų gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų poreikis sumažėjo, ir kodėl kitos profesijos atstovas turi dirbti (ar laukti pensijos, jei jo dėl amžiaus jau niekas nenori laikyti darbe?) ilgiau už mokytojus?
Galima klausti ir dar paprasčiau – kuo pedagogai, ypač dirbantys už algą, o ne atliekantys misiją, kaip teigė A. Jurgelevičius, yra vertesni už kitus, kad nori anksčiau išeiti į užtarnautą poilsį? Tik dėl to, kad kitiems darbo krūvis padidėtų? Bet to norėtų ir kiti...
