netikiu apie vaiduoklius

"Man rodos, jei i ja paziuresim kaip i sena demesio reikalaujancia dama, tai tuomet sveikinsim visa jai rodoma meile is visu saltiniu, juk patys vieni jai to duot nesugebam. Meile juk be sienu"

- Visu pirma, i Tevyne ziureti kaip i kapryzinga senmerge - lietuviams lyg ir nebudinga. Antra, netiesa, kad lietuviai nesugeba... tuo labiau, myleti Tevynes. Trecia, tai tendencinga globalistu propaganda - tiesiog provokacija, kad primesti nuostatas priesingas savo tautiskumui, savo Tevynei. Tik pasinese ant "modernizmo' apkvailinti pilieciai gali "su dziugesiu" leisti griauti savo Tevyne visokiems paslemekams kitatauciams.

Aciu uz aktualu straipsni ir, priimant domen kai kuriuos (aciu Dievui, ne visus) komentarus, taip pat ir Jusu meile be atsako. Lietuva - rusti motuse, tiek lietuviams, tiek cia gyvenantiems/gyvenusiems kitatauciams. Po savo skvernu retai tepriglaudzia, vis demesio ir auku jai reikia. Man rodos, jei i ja paziuresim kaip i sena demesio reikalaujancia dama, tai tuomet sveikinsim visa jai rodoma meile is visu saltiniu, juk patys vieni jai to duot nesugebam. Meile juk be sienu.

Antas: "Pikta, kad vis dar atsiranda "pusiau žydų" (03 14 00:12:06), kurie kaltina visą žydų tautą Kristaus nukryžiavimu. Kaip galima praėjus virš 2000 metų vis dar kaltinti tamsius, giliai religingus senovės žmones už jų neapykantą eretikui (krikščionybė ir yra judaizmo erezija), jeigu patys krikščionys iki šiol yra nepakantūs savo tikėjimo eretikams ir sektantams?"

O juk niekuo nieko as nekaltinu. Dar kartą atkreip dėmesį, kad savo skausmą išsako L.D.: "Tūkstantį kartų su tuo sutinku ir pats manau, jog jei tavo tautos kažkas nekenčia, tavo moralinė pareiga yra būti su ja ar bent jau ginti jos narių orumą." - Juk autorius kelia šį klausymą.

- Aš tik atskleidžiu to VISŲ tautų nekentimo VIENOS žydų tautos priežastį. Jei nekentimas būtų galimas be priežasties, tai daugelio tautų nekęstų daugelis kitų tautų. Dabar gi, turim atvejį, kai tik vienos tautos nemėgsta daugelis... ir ne tik krikščioniškų tautų. Ar yra, tokiu atveju, prasmė ieškoti priežasties tam - visose tautose, tabu taikant žydams? Ponas tvirtini, kad kas čia tokio, kad eretiką pakorė? Bet pasirodo, kad tas eretikas buvo ypatingas - susilaukė pasekėjų žymiai daugiau nei buvo "neeretikų" žydų. Tai gal jis buvo teisesnis už tuos neeretikus? - Ir štai rezultatas. Žydams nuo to nesaldu, jie inkščia... ir nesąmoningai prisipažįsta, kad: "jei tavo tautos kažkas nekenčia, tavo moralinė pareiga yra būti su ja ar bent jau ginti jos narių orumą."
O juk tai ir yra DEKLARAVIMAS to, kas priverčia žydus būti vieningais. Jei jau reikalinga kitų neapykanta, kad išlaikyti tautą solidarią, kas gali paneigti galimybę, kad ta kitų neapykanta provokuojama sąmoningai. Taip aš kalbu nežinantiems, kaip yra iš tikrųjų; žinantys veikia žinodami, kad toks metodas negarbingas, todėl pasistengia teisiškai įforminti tą neapykantą, kaip pirmapradį blogį, taip užsitikrindami savo tautai šiokį tokį "saugumą", netgi išskirtines sąlygas. Argi gi tai ne pasekmė prieš du tūkstančius metų įvykusio nutolimo nuo tos pirmapradės žydų Dvasios?

Tai dabar, Antai, atsakyk, kokius žydus myli? Ar tuos, kurie dėl baimės laikosi savo tautos, nes svetimtaučiai ir jų nemyli. Ar tuos, kurie kuria ir kitų neapykantą, ir savųjų baimę?

gerbiamas Leonidai - gražus ir sklandus tekstas, tačiau... propaguoti besąlygišką meilę be atsako? Esu turbūt iš tų, kuriuos minite savo straipsnyje - kurie nepakėlė rangų tabelio, hierarchijos (kurios viršūnėje dažniausiai - neišprususios vidutinybės), primityvaus, kalėjimo hierarchiją primenančio galios kulto, persmelkusio santykius visuomenėje, dvilypių įstatymų ir paperkamų teisėjų, įsišaknijusio provincialumo ir siauraprotiškumo... Žinote, jei vyras pradeda mušti žmoną, tai jei moteris psichiškai sveika, laisva asmenybė, išaugusi padorioje šeimoje, kur tokie dalykai nebuvo toleruojami - ji išsiskirs su juo. Jei ji vadovausis jūsų propaguojama besąlygiškos meilės samprata, prie altoriaus duotais įžadais ir kęs toliau (nes širdies gilumoje vis tiek myli, nes pasižadėjo, nes nori išsaugoti šeimos iliuziją, nes, pagaliau, yra silpna, nesavarankiška ir neturi kur eiti...), tai ji - užguita mazochistė su vergės psichika. Dabar pakeiskite vyrą ir žmoną Tėvyne ir individu. Ar norite, kad tokia priklausomo vergo meile mylėtume Tėvynę? Tikrai meilei būtini du, it takes two to tango, ir tikra meilė - kai abi pusės ne tik ima, bet ir duoda, ir svaigsta iš laimės dalintis vienas kitu... Svaigti nuo meilės be atsako gali tik mazochistas. Normalus žmogus tokiu atveju tik patiria kančią...

Pono Leonido mintys labai suprantamos ir priimtinos tik su viena išlyga - Lietuvą kaip savo mielą Tėvynę iš tiesų myli tik tie nuolatiniai Lietuvos gyventojai nelietuviai, tarp jų ir žydai, kurie kalba lietuviškai, susiję su Lietuvos kultūra, mokslu, menu. Tokie kaip pats Leonidas Donskis, broliai Zingeriai, Grigorijus Kanovičius (tiesa, tas rašo rusiškai, tačiau gražiai kalba lietuviškai), Icchokas Meras (šis ne tik kalba, bet ir rašo lietuviškai), IrenaVeisaitė, Judita Leitaitė ir daug kitų mielų, mums artimų žmonių. Deja, didžioji dalis išlikusių Lietuvos žydų po okupacijos susitapatino su okupantais, perėmė jų kalbą ir tapo uoliais okupacinės santvarkos rėmėjais. Iš tokių žydų meilės Lietuvai nėra ko tikėtis, juo labiau, kad Lietuva jiems pirmiausia asocijuojasi su tautos padugnėmis, kurias lietuviai su panieka ir pasibjaurėjimu vadina žydšaudžiais. Pikta, kad vis dar atsiranda "pusiau žydų" (03 14 00:12:06), kurie kaltina visą žydų tautą Kristaus nukryžiavimu. Kaip galima praėjus virš 2000 metų vis dar kaltinti tamsius, giliai religingus senovės žmones už jų neapykantą eretikui (krikščionybė ir yra judaizmo erezija), jeigu patys krikščionys iki šiol yra nepakantūs savo tikėjimo eretikams ir sektantams?

nekaltybes izadu, bet baigsis tau, vaikeli, beseksis gyvenimas , kai uzsmaugs savo glebyje zuoko pasamdyta zavi juodaplauke/geltonplauke(priklausomai nuo to, kuri partija bus virsuje)...

t.y. kolaboruojantiems su slaptosiosmis tarnybomis meile be atsako - neegzistuojantis terminas.

Webas neatnaujintas cielus metus 1 mėnesį ir 3 dienas - Rekordas rekordas :-) o šiaip bandom kažką organizuot i darom updeitus taigi va perkėliau į KT servą tai nebebus reklamų dar išmečiau userius kurie nebesilanko. Na pradžiai tiek.

L.D.: "Tūkstantį kartų su tuo sutinku ir pats manau, jog jei tavo tautos kažkas nekenčia, tavo moralinė pareiga yra būti su ja ar bent jau ginti jos narių orumą. "

- Nebūtinai tuo derėtų apsiriboti. Juk tavo tautos kažkas nekenčia ne šiaip sau. Ir priežastis ne tuose, kas nekenčia tavo tautos. Priežastis juk tavo tautoje, todėl yra galimybė panaikinti tą priežasti tik iš vidaus. Iš šalies to padaryti negalima; ta bandė padaryti Hitleris, - bet kas iš to gavosi, visi žinome. Kaip beatrodytų paradoksalu, bet atsakymo ir aiškumo šiuo klausimu tektų ieškoti gilioje senovėje, kai vienas žydas buvo pačių žydų pakabintas ant medžio už tai, kad pabandė žydų gyvenimui grąžinti Dvasią, kurią turėjo Adomas.., kurią prikėlė Nojus, kurią skleidė Patriarchai: Abraomas, Isaokas ir Jokūbas, kurią nekartą buvo atgaivinę Mozė, Dovydas... Ta Dvasia, kurią skelbė Jėzus, tinkama visiems, ne tik žydams. Ir Jūs žydai atmetėte pačią Dvasią, kad pasilikti su iliuzija, jog esate išriktoji tauta. Jūs turėjote galimybę tapti išskirtine tauta, kaip dovaną davusia visai žmonijai Dvasią, bet jūs taip tik patys praradote ją, o Pasaulis ją pažino ir be Jūsų sutikimo.
Taigi, tavo moralinė pareiga galėtų būti - grąžinti pirmapradę Dvasią savajai tautai, kad tavoji tauta garbingai galėtų prisiimti Tėvo pareigą kitų tautų atžvilgiu. O tuščias pasikėlimas, juk nieko ir nevertas...

Ir nieko mistiško tame nėra; mistika - ne tai, kas būtų slepiama; mistika tai, kas nesuprasta ir tik tam, kas nesupranta.

L.D.: "Bet tokia laikysena reikalauja tam tikros išklotinės, politinių situacijų, audringų debatų, priešų ir panašiai. "

- Tokia laikysena, tiesiog, beprasmiška...

L.D.: "O ką daryti, jei realybė viso šito pašykšti ir pasiūlo ne baltai juodą tikrovės paveikslą (kuris visada viską sudėlioja į savo vietas ir atmeta abejones), o neaiškumą, nežinią, netikrumą, ambivalenciją – šią nepakeliamą būties lengvybę su pilnu emociniu modernybės repertuaru?"

- Realybė ne tokia jau juodai balta. O aiškumas realybės - priklauso tik nuo Jūsų noro turėti aiškumą, jei jaučiate kažkam tury pareigą nesigylinti į realybę, tai to tikrumo ir neturėsite.