Liudytoją, įvardijamą kaip nr.11, iš pradžių bandė apklausti Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, kurioje Rusijos piliečiams – Andrejui Laktionovui, Česlavui Mlinykui ir Aleksandrui Ryžovui – kaltinimai pateikti už akių.
Pernai gruodžio 1 dieną Apeliacinis teismas gavo kitoje Medininkų byloje nuteisto Konstantino Michailovo (buvusio Nikulino) advokato Arūno Marcinkevičiaus prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti įslaptintą liudytoją nr.11. Advokatas nurodė, kad šis liudytojas kviečiamas ir atvyks į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, esą kliūtys, kurios nurodytos anksčiau, neegzistuoja.
Lietuvos apeliacinis teismas posėdyje ketvirtadienį paskelbė iš Vilniaus apygardos teismo gautą raštą, kuriame pranešta, kad nurodytas liudytojas teisme nebuvo apklaustas. Teismui pateikta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos tyrėjo tarnybinis pranešimas, kad organizuojant šio liudytojo atvykimą į teismą gruodžio 4 dieną, gauta informacija, jog jo atvykimas kels pavojų paties liudytojo ir jo šeimos sveikatai bei gyvybei, būtų sunku užtikrinti jo anonimiškumą.
Esant tokiai situacijai Vilniaus apygardos teismas ištyrė per ikiteisminį tyrimą duotus liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui.
„Nėra pagrindo įgyvendinti šį prašymą“, – ketvirtadienį sakė Apeliacinio teismo teisėjas Aloyzas Kruopys.
Posėdyje toliau savo kalbą tęsė kaltinamojo K.Michailovo gynėjas A.Marcinkevičius.
Kalėti iki gyvos galvos Medininkų žudynių byloje nuteisto K.Michailovo gynėjas nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu savo klientui bei prokuratūros apeliaciniame skunde pareikštais reikalavimais perkvalifikuoti veiką iš tyčinio nužudymo į nusikaltimą žmoniškumui.
Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nustatė, kad K.Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejum Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.
K.Michailovas Apeliaciniam teismui teigė, kad Medininkų žudynių laikotarpiu su kitais omonininkais buvo Vilniaus OMON bazės teritorijoje ir nebuvo jos palikęs iki pat išvykdamas į Rygą.
Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas Apeliaciniame teisme trunka jau ketverius metus. Per šį laikotarpį teismas gynybos ir prokuratūros prašymu apklausė liudytojus, siuntė teisinės pagalbos prašymus į Latviją ir Rusiją dėl buvusių omonininkų apklausų, tačiau pastarieji prašymai nebuvo įvykdyti.
Latvijos pilietį K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.
2011 metų gegužę Vilniaus apygardos teismas K.Michailovą pripažino kaltu dėl nužudymo ir nuteisė kalėti iki gyvos galvos.
Prokurorai savo apeliaciniu skundu prašo nuteistojo veiką perkvalifikuoti į Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį, taip yra į nusikaltimą žmoniškumui – kaip nužudymą, įvykdytą remiant užsienio valstybės ir užsienio valstybės organizacijų politiką, sistemingai ir stambiu mastu užpuldinėjant, žudant, žalojant civilius gyventojus.
Nuosprendį apskundė ir nuteistasis, jis prašo būti visiškai išteisintas.
