Natalija Kondrotienė
Sveikatos apsaugos ministro užmojai gelbėti pacientus nuo pervargusių medikų piktina keliose darbovietėse plušančius gydytojus. Valstybė, anot jų, nemoka tinkamo atlyginimo, todėl negali riboti medikų noro užsidirbti kitur. Pavyzdžiui, savaitgalį pabudėti Londono klinikoje. „Šiaulių krašto“ atviras pokalbis – su keturiose vietose dirbančiu gydytoju.
Keturi darbai
Šiaulietis medikas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dirba keturiose darbovietėse, dvi iš jų – mieste, kitos – rajonų gydymo įstaigos. Visos darbo dienos užimtos iki vakaro, tenka dirbti savaitgaliais. Šie darbai neviršija 1,75 etato.
„Nieko čia baisaus, kad gydytojas dirba keliose vietose – dabar tai natūralus dalykas. Koks skirtumas, gali dirbti vienoje vietoje už du ar dešimtyje po dvi valandas, svarbiausia, kad neviršytum nustatytų etatinių limitų. Jokie įstatymai Lietuvoje nedraudžia sąžiningai užsidirbti“, – sakė medikas.
Tačiau atkreipia dėmesį: jei gydytojas dirba dviem etatais ir turi laisvo laiko pasilinksminti, pakeliauti, ilsėtis, nedirbti savaitgaliais – tokius reikia tikrinti, tačiau tai turi daryti atsakingos institucijos.
Dėl nuovargio didėja klaidų tikimybė
„Yra medikų, kurie sudarė sutartis su Anglijos ligoninėmis. Jie nuskrenda pabudėti parą ar pusantros ir parskrenda atgal užsidirbę mėnesinį Lietuvos gydytojo atlyginimą, – pasakoja medikas. – Mums anglų medikų atlyginimai atrodo pasakiški, o čia – niekas normaliai nemoka. Reikia arti.
Vokietijoje, pavyzdžiui, kai gydytojui sukanka 50 metų, jis atleidžiamas nuo naktinių budėjimų. Valstybė rūpinasi juo, o kaip rūpinasi medikais mūsų valstybė?“
Dėl daug dirbančio gydytojo nuovargio didėja klaidų tikimybė. „Šiaulių krašto“ pašnekovas pabrėžia, kad kiekvienas norėtų dirbti vienoje darbo vietoje, už stabilų, jo kvalifikaciją ir darbo sudėtingumą atitinkantį atlyginimą, o ne savo sveikatos ar šeimos sąskaita gyventi darbe. Produktyviausio amžiaus gydytojų – nuo 35 iki 55 metų – didžiausi darbo krūviai.
„Bandomos kurti įvairios sveikatos sistemos pertvarkos, tačiau paskaičiuokite, kiek ministrų bandė kažką keisti, o ar kas nors pasikeitė? Bandoma pažaboti, riboti privačių gydymo įstaigų veiklą, bet taip stabdoma normali konkurencija ir pasirinkimo laisvė“, – mano medikas.
Milijonierių kategorija
Gydytojas įsitikinęs, kad turto deklaracija medikams neturi jokios ateities, nes eilinis, tegul ir per kelis darbus dirbantis, gydytojas neuždirba milijonų.
Visai kitokia medikų kategorija – gydymo įstaigų vadovai, kurie kažin ar norėtų viešai deklaruoti sukauptą turtą, nes tai – „labai turtingi, milijoninį turtą valdantys žmonės“.
Medikas įsitikinęs, jog privačiose gydymo įstaigose daromas verslas niekam nėra paslaptis, o pakeitimais norima laisvai „vaikštančius“ pinigus pažaboti. Tokių ir panašių paslaugų apmokėjimo „kelius“ turėtų susekti Valstybinė ligonių kasa.
Pašnekovas paaiškina, kodėl į rajonų gydymo įstaigas atvažiuojantiems specialistams mokami didesni atlyginimai nei dirbantiems miesto gydymo įstaigose: „Pavyzdžiui, ligoninei reikia teikti anesteziologo-reanimatologo nenutrūkstamą paslaugą visą parą, kuri yra labai brangi, bet nėra specialistų.
Kad nebūtų uždarytas skyrius ir nenutrūktų finansų atėjimas į įstaigą, reikia ieškoti atvažiuojančių. Atlygis – susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo reikalas. Už kiek pasikvies, tiek ir mokės, o už pigiai niekas nevažiuos.“
Sistema ir jos vingiai
Gydytojo atlyginimo dydis, pasak šiauliečio, yra vadybos reikalas: kaip susitaria vadovas su darbuotoju dėl atlygio – tokį ir moka. Tai esanti konfidenciali informacija. Medikų alga dar „paauginama“ per priedus.
Pasakoja, kad didžiosiose gydymo įstaigose sistema yra panaši: visų gydytojų pagrindinis atlyginimas yra mažas, nes vadovaujamasi tuo, kad gydytojui suteikiama darbo vieta, o atlyginimą turi užsidirbti pats.
„Jeigu esi geras ir garsus specialistas, už darbą mokės labai daug, nes tavo profesionalumas ir vardas į gydymo įstaigą pritraukia daugiau pacientų, o paskui pacientus ateina ir pinigai“, – sako gydytojas.
Ne kartą girdėjo, kad prie skiriamų sveikatos sistemai lėšų reikia pridėti dar 50 procentų ateinančių „juodų“ pinigų. Apskaičiavo, kad 2014 metų Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas yra apie 4,7 milijardo litų, tai papildomai 2,3 milijardo „ateis“ per kyšius, įvairius papildomus tyrimus, paslaugas ir kita.
„Civilizuotose Europos šalyse to nėra. Kas yra kyšiai gydytojams? Tai per amžius gyvuojanti tradicija. Nežinau, kiek kartų turės pasikeisti, kol žmonės nebejaus pareigos duoti pinigų gydytojams. Jei neduoda, tada pacientas mano, kad juo niekas nesirūpina, blogai jaučiasi. Čia – mentaliteto ypatybės“, – mano medikas.
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras LABANAUSKAS:
– Sveikatos apsaugos ministro V. P. Andriukaičio pareiškimai apie ketinimus įpareigoti gydytojus teikti interesų, turto ar kitokias deklaracijas, – tik kalbos, nes dar nepateikti svarstyii teisės aktų pakeitimai. Manau, tokie įstatymai neturi ateities.
Nesuprantame, kuo medikai skiriasi nuo kitų šalies specialistų ar verslininkų, kad išimtinai tik jiems reikėtų deklaruoti turtą. Tada tegul savo interesus ir turtą deklaruoja visi.
Jei norima kontroliuoti neaiškias medikų ar gydymo įstaigų pajamas, tam yra atitinkamos tarnybos. Kodėl apie tai diskutuoja Sveikatos apsaugos ministerija?
Pritariame, kad medikų atlyginimų sistemą reikėtų keisti. Atlyginimas yra susitarimo reikalas, o Darbo kodekse, Konstitucijoje nenumatyta, kad žmogus negali dirbti.
Gydytojų privačių ir viešųjų interesų deklaravimas taip pat labai svarstytinas dalykas, nes kiek ir kur jis dirba fiksuoja „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija. Darbo inspekcija turi rūpintis, ar ne per daug yra gydytojui darbo valandų. Jei gydytojas vykdo neteisėtą veiklą, tos veiklos tikrai nedeklaruos.
Kokia viso to deklaravimo prasmė? Gal kad būtų prisamdyta dar galybė žmonių, kuriems bus mokami atlyginimai, kad būtų visa tai administruojama, skaičiuojama ir aiškinamasi?
Jei jau kalbama apie turto deklaravimą, tai gal to reikėtų atskiroms medikų grupėms – vadovams, ar žmonėms, kurie, manoma, galėtų piktnaudžiauti. Nesakome, kad pakeitimų nereikia, bet tai sveikatos sistemoje nėra pirmos eilės uždavinys – yra gerokai svarbesnių.
Vyksta pacientų supriešinimas su gydytojais
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida AUGUSTINIENĖ:
– Pacientų nusiskundimų dėl pervargusių gydytojų klaidų nebuvo, tačiau apie tai, kad gydytojų dideli darbo krūviai – žinoma visiems.
Pavyzdžiui, gydytojas dirba ketvirčiu etato, ateina porai valandų, o per trumpą laiką nespėja kokybiškai pakonsultuoti, apžiūrėti, išklausyti didelio pacientų kiekio – viso labo išrašo receptą. Koridoriuose tarp pacientų tvyro įtampa ir pyktis, bijai į kabinetą įkišti nosį.
Paklausiau tokio gydytojo, kiek jis turi laiko paciento vizitui. Atsakė, teoriškai – 15, praktiškai – 5 minutes. Gydytojas atsiprašinėja, nes spėja tik išrašyti receptą, o kur darkortelių, formų ir kitų dokumentų pildymas?
Medikai atvirai kalba, kad darbo sąlygos darosi vis sunkesnės.
Ministro ketinimai apriboti krūvius gydytojams iškelia kitą klausimą, ar bus sudarytos sąlygos gydytojams gauti gerą atlyginimą? Su tokiais užmojais paskutiniai gydytojai bus išvaryti į užsienį. Kalbama apie išgyvenimą, o ne apie prabangą.
Šiai organizacijai vadovauju nuo 1989 metų, tačiau pastarieji metai buvo vieni baisiausių sveikatos srityje: vyksta akivaizdus supriešinimas pacientų su gydytojais, tai vyksta net tarp pačių gydytojų.
