Inga SMALSKIENĖ
Tokia išvada peršasi sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui, išanalizavusiam šalies gydymo įstaigų pateiktus duomenis. Paaiškėjo, kad nemažai pacientų, užsiregistravusių pas gydytojus, neatvyksta į konsultaciją ir nesivargina jos atšaukti. Ministras viešai pažadėjo pamąstyti, kaip sudrausminti neatsakingai besielgiančius gyventojus.
Gali kirsti per kišenę
Ministro patarėjas Julius Naščenkovas sako, kad šiuo atžvilgiu Lietuva nebus išimtis – daugelyje šalių galioja tam tikri saugikliai, kad pas gydytoją užsiregistravęs ir paskui planus pakeitęs žmogus būtų suinteresuotas iš anksto pranešti apie atšaukiamą vizitą.
Pašnekovo teigimu, viena veiksmingiausių priemonių yra piniginis užstatas.
Jeigu pacientas neatvyksta į konsultaciją ir iš anksto neinformuoja, kad neatvyks, praranda tam tikrą sumą pinigų.
Tiesa, jis negarantavo, kad tokia tvarka bus įvesta ir pas mus. Pasak J. Naščenkovo, kaip didinti gyventojų atsakomybę, bus tariamasi su medikais, pacientų organizacijomis.
Medikai – už drausminimą
Konsultacijų poliklinikos vadovė Ramunė Paliokaitė sako, kad įstaigoje vidutiniškai registruojama apie 1400 pacientų apsilankymų, o per mėnesį – beveik 30 tūkst. Iš visų užsiregistravusių į konsultacijas neatvyksta 10–30 procentų, t. y. 3–9 tūkstančiai gyventojų.
Šiuo atžvilgiu patys neatsakingiausi yra urologų pacientai, o drausmingiausi – kardiologų.
Pasak vedėjos, nors gyventojai turi visas galimybes atšaukti registraciją tiek internetu, tiek telefonu, tiek apsilankę poliklinikoje, retas pasirūpina informuoti, kad neatvyks.
„Kai pas gydytojus neatvyksta toks didelis procentas besiregistruojančių ligonių, dirbtinai ilginamos eilės. Gaila, kad gyventojai negerbia gydytojų laiko, nepagalvoja apie kitus žmones, kurie dėl tokio jų elgesio negali greičiau gauti pagalbos“, – kalbėjo ji. R. Paliokaitė pritaria, kad būtų imtasi priemonių drausminti taip besielgiančius pacientus.
Konsultacijų poliklinikos vadovė teigia, kad administracija savo ruožtu daro viską, kad eilės pas gydytojus specialistus trumpėtų. Pasak jos, papildomai įdarbinta tu sričių specialistų, kurių labiausiai trūko. Dabar gyventojai gali greičiau patekti pas endokrinologą, angiochirurgą, vaikų psichiatrą, echoskopuotoją.
Konsultacijų poliklinika, kaip ir visos gydymo įstaigos, kiekvieną mėnesį Panevėžio teritorinei ligonių kasai teikia informaciją apie tai, kiek laiko reikia laukti specialistų konsultacijos. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesio ataskaitoje nurodoma, kad pas daugelio specialybių gydytojų trumpiausia laukimo trukmė – 1 diena.
R. Paliokaitė patikino, kad iš tiesų pacientai, jeigu jiems nėra labai svarbi gydytojo pavardė, pas nemažai specialistų gali gauti taloną dar tą pačią savaitę ar net kitai dienai.
Tačiau pas kai kuriuos specialistus, itin populiarius tarp pacientų, tenka laukti net mėnesį ar ilgiau.
Konsultacijų poliklinikoje jau daug metų tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantys žmonės pas specialistus gali patekti be šeimos gydytojo siuntimo. Tokią tvarką, anuomet vadintą dispanserizavimu, Sveikatos apsaugos ministerija ketina įvesti iš visoje Lietuvoje.
Rajono gyventojai renkasi
Panevėžio rajono poliklinikos, kurioje dirba ir antrinio lygio specialistai, direktorė Irena Janušonienė sako, kad maždaug trečdalis internetu užsiregistravusių gyventojų paskirtą dieną neatvyksta pas gydytoją.
„Gydytojas sėdi be darbo, o jo pagalbos reikalingi žmonės priversti laukti eilėje“, – kalbėjo ji.
Rajono poliklinikoje, kaip rodo jos ataskaitos Panevėžio TLK, sunkiausiai gyventojams prieinamos endokrinologo paslaugos. Šių specialistų konsultacijos trumpiausiai tenka laukti 24 dienas. Moterims, norinčioms patekti pas ginekologą, taip pat tenka apsišarvuoti kantrybe. Greičiausiai talono galima tikėtis po 10 dienų. Vidaus ligų gydytojo konsultacijos tenka lauki mažiausiai savaitę, kardiologo – 8 dienas, urologo taip pat 8 dienas, kitų specialistų – trumpiau.
Pasak I. Janušonienės, siuntimus pas gydytojus specialistus turintys rajono gyventojai registruojasi ir pas kitose gydymo įstaigose, pavyzdžiui, Konsultacijų poliklinikoje, dirbančius specialistus.
Eilės susijusios ir su pacientų amžiumi
Panevėžio poliklinikos direktorės pavaduotojos Danguolės Matulienės teigimu, kiekvieną mėnesį pas gydytojus neatvyksta nuo 1000 iki 1500 užsiregistravusių pacientų.
„Yra vedamos asmens ambulatorinio gydymo kortelės. Kiekvienu atveju matome, ar užsiregistravęs žmogus atvyko pas gydytoją, ar ne. Tačiau pacientų galime tik prašyti atšaukti registraciją, jeigu neketina atvykti. Nedrausmingųjų atžvilgiu negalime imtis jokių priemonių“, – kalbėjo pavaduotoja.
Ji apgailestavo, kad dėl tokio kai kurių žmonių elgesio kiti ligoniai negali greičiau patekti pas gydytoją. Panevėžio poliklinikoje laukimo pas šeimos gydytoją trukmė labai priklauso ne tik nuo pas jį prisirašiusių pacientų skaičiaus, bet ir jų amžiaus.
Kuo vyresni pacientai, tuo didesnis gydytojų krūvis, tuo ilgesnės eilės, kartais siekiančios net dvi savaites. Ir atvirkščiai, pas jaunesnio amžiaus gyventojus aptarnaujančius bendrosios praktikos gydytojus galima gauti taloną po dienos ar kelių.
Lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms kas tris mėnesius reikia vaikščioti pas šeimos gydytoją, kad išrašytų vaistų. Sveikatos apsaugos ministras teigia, kad nuo kitų metų gydytojai galės receptus išrašyti pusei metų, o vaistinėje pacientas turėtų teisę šių vaistų įsigyti tokiam laikotarpiui, kuris jam patogus: mėnesiui, dviem ar keliems.
Ministerija taip pat nori suteikti teisę išrašyti receptą vaistininkui, kuris galėtų pasitarti su gydančiu gydytoju ir pratęsti recepto galiojimo laiką. Tiesa, apie tai kol kas nei Panevėžio TLK, nei gydytojai nėra girdėję.
