Vadovybės apsaugos departamentas ir Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė praėjusią savaitę organizavo pratybas, kuriose praktikavosi gelbėti sužeistų pirmųjų šalies asmenų gyvybes.
Apie pratybas ligoninėje žinojo tik keletas atsakingų darbuotojų, jos prasidėjo telefono skambučiu registratorei.
Gavęs signalą apie tariamai per užpuolimą šūvių į krūtinę sužeistą, iš Turniškių vežamą šalies vadovą, priėmimo skyriaus vedėjas per 3 minutes surinko specialią komandą.
Šią komandą sudarė nieko apie pratybas neįtarę chirurgas, anesteziologas, reanimatologas, traumatologas, neurochirurgas, terapeutas, angiochirurgas, torakalistas ir urologas.
Kelią švyturėliais skindamasis neva sužeisto valstybės vadovo eskortas į ligoninės kiemą atvyko per 12 minučių. Čia medikai ir perėmė „sužeistąjį“.
Ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos ir konsultacijų skyriaus vedėjas Michailas Bravermanas sako, kad medikai darbą organizavo operatyviai, bet priduria, kad pirmojo šalies asmens apsaugininkams pritrūko įgūdžių gydytojus tinkamai informuoti apie sužeistojo būklę.
„Žmonės, esantys šalia paciento, per tas dešimt minučių turi informuoti mus apie tai, koks yra sužeidimas, kokia sužeistojo būklė, ar ji kinta. Kiekviena minutė, duodama medikams pasiruošti, yra labai brangi.
Deja, šiuo atveju toks geras ryšys nebuvo palaikomas. Kita vertus, nemanau, kad apsaugos darbuotojai yra pakankamai kvalifikuoti, kad galėtų tai padaryti – juk jų darbas yra savo kūnu uždengti saugomus asmenis. Bet kokiu atveju, šiuos nesklandumus galima pataisyti“, – aiškino M. Bravermanas.
