„Tai suteiks nevaisingoms poroms pažangiausias nevaisingumo diagnostikos bei gydymo galimybes universiteto klinikose bei mažins nepasiturinčių nevaisingų porų socialinę atskirtį, nes sudarys sąlygas pagalbinio apvaisinimo diagnostiką bei gydymą kompensuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis“, – rašoma Vilniaus universiteto Santariškių klinikų išplatintame kreipimęsi.
Jame pabrėžiama, kad viena iš septynių Lietuvos porų turi vaisingumo sutrikimų bei negali susilaukti vaikų ir kad negrįžtamai vaisingumą dažnai pažeidžia gydymas nuo vėžio, todėl Lietuvoje vis daugėja asmenų, kurie pasveiko nuo vėžio, bet negali susilaukti vaikų.
Ar pavyks pritarti?
Ketvirtadienį Seimo posėdyje bus svarstomas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, dėl kurio diskusijos vyksta ne vieneri metai, susidūrus dviem skirtingiems požiūriems – vieni politikai pasisako už konservatyvų variantą, kuris draudžia embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo momenti, o liberalioji stovykla ragina tai leisti, kad būtų tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas dar gruodį apsvarstęs pritarė konservatyviajam variantui, bet vėliau svarstant Seimo narių pakartotinai registruotus siūlymus buvo pritarta variantui, kuris leidžia embrionų šaldymą. Dėl galutinio varianto balsuodamas spręs visas Seimas.
SItuacija Lietuvoje
Medikų kreipimesi atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad neturint tinkamo teisinio reguliavimo yra pažeidžiamos ypač nepasiturinčių nevaisingų Lietuvos pacientų teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą, kai nevaisingumo gydymas yra įteisintas bei kompensuojamas išsivysčiusiose Europos valstybėse, įskaitant ir katalikiškąsias Italiją bei Lenkiją. Tuo tarpu pagalbinio apvaisinimo ribojimai skatins Lietuvos pacientus ieškoti medicininės pagalbos kaimyninėse valstybėse, o jų gydymo išlaidas turės kompensuoti Lietuvos valstybė, teigia medikai.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.
Lietuvai niekaip nepriimant pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo standartų.
