ES vadovai padalino įspūdingą beveik 2 trilijonų eurų ES biudžetą. Tiesa, Lietuvai iš jo teks mažiau nei procentas, bet vis tiek įspūdinga suma – 15 milijardų eurų.
Ekonomistų teigimu, Lietuvai tai yra milžiniški pinigai, ir milžiniškas išbandymas – mat didžiausiu iššūkiu taps jų neištaškyti. Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja, kad prioritetas būtų žaliajai ekonomikai ir skaitmenizacijai.
Džiaugiamės derybų keliu iš ES gautais pinigais. Tai yra 14,5 mlrd. eurų ir 1,7 mlrd. eurų daugiau, nei turėjome iki šiol. Ar tas sprendimas, kuris išsiderėtas yra geriausia, ką Lietuva galėjo gauti?
Jis nėra ir neturėtų būti pats geriausias. Geros derybos būna tada, kai visi iš derybų išvažiuoja nepatenkinti. Manau, kad lietuviai buvo net dalinai išimtimi, nes to džiaugsmo nuotaikų yra nemažai. Jei pažiūrėsime pagal eilutes, mes pagal visas kategorijas, išskyrus sanglaudos politikos, gavome daugiau lėšų, nei buvo gavę 2014-2020 metais. Reiškia ES paramos ūkų išdžiūvimas, kurį prognozavome, pavirto į gausų ES pinigų lietų. Išaugo pinigų suma žemės ūkiui, Ignalinos AE uždarymui. Dar pavyko išsiderėti 180 mln. kompensaciją už emigraciją. Iš atsigavimo fondo Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų. Bendra ES paramos suma per artimiausius 7-erius metus bus didesnė, nei praeitą septynių metų periodą. Tikrai nepatenkinti neturėtume būti.
Kai kurie specialistai sako, kad buvo daug kompromisų, šalys derėjosi. Didelė pinigų dalis skirta žemės ūkiui, o kai kas pinigų gavo mažiau. Kaip žiūrėti į tai?
Į tai žiūrėti paprastai – žemės ūkiui parama sieks 5 mlrd. eurų. Tai yra daugiau nei trečdalis visos paramos sumos. Žemės ūkis nėra prioritetinė sritis ES, bet yra labai didelė inercija tame sektoriuje. Jei kitose Europos valstybėse parama toms sritims mažėja, tai mes vejames kitas Europos valstybes. Išmokų suvienodinimas yra vienas iš prioritetinių klausimų visame regione, todėl taip nutiko, kad šiai sričiai gavome daugiau pinigų, nors eilę metų kitose Europos šalyse ta suma žemės ūkiui yra mažinama. Žemės ūkio sektoriui tai yra kaip aklai vištai grūdas. Manau, kad čia situacija buvo „du pešasi – trečias laimi“. Jei nebūtų koronaviruso, būčiau linkęs manyti, kad nebūtume gavę didesnės sumos. Čia kaip ir sėkmės faktorius, pamiršti kiti prioritetai ir iš inercijos pinigų gauta daugiau. Bendrai ekonomikai – klausimas ar tai yra ta sritis, į kurią daugiausiai reikėtų investuoti.
Tie pinigai – viskas labai gražu, tačiau yra pabrėžiama, kad tai visiškai neefektyvu. Gal žvelgiant į ekonomikos augimą reikėtų žiūrėti ne iš tos pusės?
Taip, tas ir yra sakoma ES. Kitose valstybėse jau eilę metų tos išmokos yra mažinamos ar bent jau laikomos tokios pat. Lietuvai, galime sakyti, praslydome šioje srityje. Laimės tie, kurie turi daug žemės. Dalinai bus paskatintas konkurencingumas.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže.
