A. Matulo vadovaujamas Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį svarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas. Jomis siūloma įvesti kadencijas valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams. Tokiu atveju vadovauti gydymo įstaigai būtų galima ne ilgiau nei dvi iš eilės penkerių metų kadencijas.
Dalis parlamentarų sujudo todėl, kad A. Matulo pasiūlymu Sveikatos reikalų komitetas klausimo svarstyme padarė pertrauką. Ypač turint omenyje, kad paties A. Matulo sūnus Vismantas Matulas vadovauja Vilniaus miesto Karoliniškių poliklinikai.
Klausimas perduotas etikos sargams
Paaiškėjus, kad A. Matulas pasiūlė klausime padaryti pertrauką, jo elgesys apskųstas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Nepaisant to, kad A. Matulo nenusišalinimu piktinosi ir Seimo nariai, į etikos sargus kreipėsi ne A. Matulo kolegos, o žurnalistė Birutė Davidonytė.
„Vakar vakare yra gautas, patarėja gavo [prašymą] išsiaiškinti. Tai trečiadienį mes bet kokiu atveju mes jį svarstyme prie naujų kreipimųsi Etikos komisijoje“, – tv3.lt patvirtino Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.
Tiesa, ir pats A. Matulas yra komisijos narys. Tačiau A. Norkienė patikino, kad jis svarstant klausimą privalės nusišalinti.
„Jis neturėtų svarstyme dalyvauti“, – sakė Seimo narė.
Ji pati kol kas nėra linkusi vertinti, ar komitetui svarstant įvesti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijas A. Matulas turėjo nusišalinti.
„Tikrai negalėčiau iš anksto komentuoti. Etiška būtų, ir mes taip sutarę esame, kad, kol nežinome faktų, negalime komentuoti. Nes ir pats A. Matulas yra mūsų komisijos narys, gal ir jis galės kažką... Tai nėra pirma jo kadencija, ir vadovavęs jis Etikos komisijai. Nebūčiau linkusi tikėti, kad jis čia nežinodamas kažkur kažką. Bet visi mes klystame, žinoma“, – pridūrė A. Norkienė.
Pasiūlė pertrauką iki vasario
Sveikatos reikalų komitetui trečiadienį svarstant sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijas, A. Matulas pasiūlė padaryti pertrauką iki vasario. Ši pertrauka reiškia, kad įstatymo pataisoms priėmimo reiktų laukti bent iki Seimo pavasario sesijos, kuri prasidės kovą.
„Mano siūlymas daryti svarstyme pertrauką komitete, susėdam vasario mėnesį – pasikviečiam ministeriją, pataisų autorius, projekto autorius, atsižvelgiam į Teisės departamento pastabas. Įstatymas įsigalioja nuo liepos 1 dienos arba nutarsim kartu gal, kad vėliau ir jokio strioko dabar neparuoštą ir nesuderintą projektą šiandien priimti, tai mes pilną teisę turim komitete padaryti pertrauką“, – trečiadienį komitete teigė A. Matulas.
Kaip teigė A. Matulo kolega, konservatorius Jurgis Razma, pertrauką nuspręsta padaryti gavus „sudėtingų Teisės departamento pastabų“.
„Aiškinausi dėl tos padarytos pertraukos, nes tikrai labai norėjome užbaigti projekto priėmimą šioje sesijoje. Komiteto nariai sakė, kad projektui buvo gauta sudėtingų Teisės departamento pastabų, pagal kurias turėjo būti taisomas projektas derinant su vyriausybės pozicija. To, deja, išvadų rengėjai su komiteto patarėjais iki šios dienos posėdžio nepajėgė padaryti.
Apgailestaudamas dėl susidariusios situacijos pažadu kontroliuoti, kad projekto sutvarkymas komitete nebūtų vilkinamas ir tikiuosi, kad jis bus priimtas neeilinėje sesijoje, jei ji bus surengta, o vėliausiai – pavasario sesijos pirmosiomis dienomis. Dėl galimo komiteto pirmininko interesų konflikto nesiimu spręsti, į tai kompetentingai gali atsakyti tik Seimo Etikos komisija“, – teigė J. Razma.
Seimo Teisės departamentas savo pastabose iškėlė klausimą, ar pasiūlyta pataisų formuluotė nepažeis asmenų lygiateisiškumo principo.
„Svarstytina, ar pagrįstai siūloma nustatyti, jog asmenys, kurie buvo paskirti į valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas neterminuotai, toliau eina įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, o asmenys, kurie buvo paskirti į padalinių ir filialų vadovų pareigas neterminuotai, toliau eina pareigas terminuotai, o terminas priklauso nuo laikotarpio jam einant minėtas pareigas iki įstatymo įsigaliojimo“, – rašoma pastabose.
Atmeta kritiką
Savo ruožtu pats A. Matulas atmeta bet kokias galimybes, kad pertrauka svarstant projektą gali būti susijusi su jo sūnaus einamomis pareigomis.
„Mano sūnus poliklinikoje dirba, berods, antri metai, tai jo niekaip nepaliečia čia jokie terminai. Tai yra jauno žmogaus, parlamentarės blefas, paleista antis ir tiek. Aš esu tiek patyręs, kad ir komitete prižadėjau, ir jums sakau, įstatymas bus suredaguotas taip, kad nebūtų preteksto, prezidentui jį vetuoti. <...>
Kad jums būtų ramiau, kad Pakarklytei būtų ramiau, kad tautai būtų ramiau, Matulas balsuos arba už kadencijas, arba nusišalins nuo balsavimo“, – TV3 kalbėjo A. Matulas.
Turėjo vengti interesų konflikto
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad A. Matului, kaip ir visiems Seimo nariams, reikėjo visais būdais vengti interesų konflikto.
„Seimo nariai turėtų vengti net regimybės, kad gali būti kažkoks interesų konfliktas, tad, žinoma, šiuo atveju reikėjo pasverti ir tai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė nežinantis priežasčių, kodėl klausimas komitete buvo atidėtas, tačiau kadencijų ribojimą teigė palaikantis.
„Gal yra kažkokių papildomų pasiūlymų. Mano pozicija, kad kadencijų įvedimas yra pagrįstas vadybinis sprendimas ir kad jo reikia. Tai yra įprasta sistema visose gyvenimo srityse“, – žurnalistams Seime sakė A. Dulkys.
