„Čia yra valstybės valdoma įmonė (- BNS), kurios akcijos valdomos valstybės per Žemės ūkio ministeriją. Įmonė turi savo direktorių, įmonė turi savo valdybą ir aš pirmiausiai matau atsakomybę šių žmonių, kurie, jeigu yra kažkas neaišku, pirmiausiai turi ateiti, informuoti ir pranešti, kad kažkas negerai. Jeigu ministras pats kišis į kiekvieną įmonę, kurių valstybė yra akcininkė, tai tikrai nebus kada dirbti kitų darbų. Tam yra suformuotos valdybos iš specialistų, kurie turi žiūrėti ar visos funkcijos vykdomos teisingai, ar teisingai vykdomi viešieji pirkimai“, - BNS sakė V.Baltraitienė.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pradėjo tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir tiria, ar agentūra ne per brangiai pirko maistą skurstantiesiems. Pirmadienį V.Martusevičius ministrei įteikė atsistatydinimo prašymą.
V.Baltraitienė BNS patvirtino, kad viceministro prašymą ketina patvirtinti. Pasak jos, priimant sprendimus dėl konservų pirkimų, V.Martusevičius turėjo nusišalinti, kadangi praeityje yra dirbęs koncerno „Vikonda“ valdomoje bendrovėje „Kėdainių agrofirma“.
„Manau, kad valdyba turėjo pasižiūrėti, kas yra gamintojai, ir jei valdybos pirmininkas yra dirbęs vienoje iš įmonių, galbūt jis turėjo nusišalinti, mano nuomone. Tai nėra viešųjų ir privačių interesų sumaišymas, praėjo 16 metų, kai jis dirbo, bet dėl šventos ramybės gal geriau padaryti tą žingsnį, kuris gal įstatymiškai nėra būtinas“, - svarstė V.Baltraitienė ir pridūrė, kad jai informacija apie buvusią V.Martusevičiaus darbovietę nebuvo pateikta.
Rinkos reguliavimo agentūros, kuri įtariama per brangiai pirkusi maisto produktus, vadovė Aldona Miliuvienė sausio pabaigoje pasitraukė iš pareigų.
V.Baltraitienė teigė, kad daugelis pirktų produktų juos pirkusiai agentūrai ir įmonės valdybai nesukėlė abejonių, tačiau pridūrė, kad prieš pirkimą turėjo būti atliktas rinkos tyrimas. Anot jos, jį ketinama atlikti artimiausiu metu.
„Nežinau kodėl nebuvo (padarytas rinkos tyrimas - BNS), tuo labiau, kad jau vienąkart kainos buvo didesnės ir buvo perspėta. Čia atsakomybę turėjo prisiimti įmonės direktorė (A.Miliuvienė - BNS), ji irgi jau pasitraukė. Noriu nuraminti, kad jei prokuratūra matys, kad reikia kelti baudžiamąją bylą, nesvarbu ar žmonės dirba, ar nedirba, jų atžvilgiu tas bus padaryta“, - sakė V.Baltraitienė.
„Kai įvyko pirkimas, valdyba informavo, kad dėl 15 produktų grupių nėra jokių abejonių, galima sudaryti sutartį, o dėl 16-os grupės, dėl miltų jiems kilo abejonių. Tada pradėjome aiškintis ir kitus pirkimus, ir žiniasklaidoje pasirodė informacija, ir miltai dabar dar nėra nupirkti. Deja, nebuvo padarytas rinkos tyrimas ir tą savo pastebėjimuose parašė ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir mes patys matome, kad įmonė prieš pirkdama šituos produktus neatliko rinkos tyrimo, valdyba šito nepareikalavo, kad būtų atlikta“, - kalbėjo žemės ūkio ministrė.
Ministerija pirmadienį pranešė siekianti, kad maisto produktų pirkimo sutartys būtų nutrauktos, o dėl miltų pirkimo sutartis nebūtų pasirašyta. Dar 2014 metų gruodį V.Baltraitienė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama išaiškinti, ar teisėtai keliami itin aukšti kokybės reikalavimai miltams, ir sustabdė konkurso dalį.
Miltų tiekimo konkursą laimėjo „Malsena Plius“, toną kvietinių miltų pasiūliusi už 600 eurų, kai rinkoje jų kaina bene perpus mažesnė. Be to, miltus siūlė tik „Sanitex“, tačiau jos kaina buvo dar labiau išpūsta – 620 eurų už toną.
Konkurso dalį dėl mėsos konservų tiekimo laimėjo įmonė „Sanitex“, o produktų gamintojas – Kėdainių konservų fabrikas. Portalo 15min.lt duomenimis, kilogramą mėsos konservų, kuriuose ne mažiau nei 80 proc. kiaulienos, rinkoje galima įsigyti už 1,6 euro, skurstantiesiems jie pirkti už 3,2 euro. Konservuotų pupelių kaina rinkoje yra apie 0,89 euro, tačiau jos pirktos, už kilogramą sumokant 2 eurus.
Europos Sąjunga, siekdama užtikrinti pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, Lietuvai 2014–2020 metams skyrė 76,5 mln. eurų. Maisto produktų krepšelį sudaro kvietiniai miltai, cukrus, aliejus, makaronai, ryžiai, grikiai, kruopos, mėsos konservai, sausi pusryčiai.
