„Kaip ir visos praėjusios krizės Lietuvoje, taip ir kita, greičiausiai, prasidės dėl išorinio šoko“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybes, tvirtino N. Mačiulis.
Jis kol kas neįžvelgia didelių šalies ekonomikos ir finansų vidaus problemų, kurios galėtų sukelti krizę.
„Vertinant Lietuvos ekonominius struktūrinius rodiklius, tiek, pavyzdžiui, būsto įperkamumą, tiek užsienio prekybą, ji yra perteklinė. Einamosios sąskaitos deficito taip pat nėra, struktūrinio biudžeto deficito nėra, valstybės finansai subalansuoti, kreditų portfelio augimas nesiskiria nuo nacionalinių pajamų augimo. Nėra tokio atotrūkio, koks buvo prieš dešimtmetį“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, didžiausia vidinė grėsmė yra tai, kad darbo užmokestis auga gerokai sparčiau negu produktyvumas.
„Tai pamažu mažina eksportuotojų konkurencingumą, nors tai nepasireiškia eksporto rodikliuose. Tačiau sparčiai augantis darbo užmokestis dabar, skirtingai negu prieš dešimtmetį, nepavirto į didesnę infliaciją. Ji yra natūrialiame lygyje“, – tvirtino N. Mačiulis.
Tačiau, pasak N. Mačiulio, apie galimą naują krizę šiuo metu kalbama ne be reikalo – galimo šoko priežasčių yra daug, pavyzdžiui, JAV vykdoma protekcionistinė prekybos politika.
„Ji gali paliesti ne tik, kaip yra kol kas, JAV ir Kinijos prekybos santykius, tame fronte gali atsiduri ir Europos Sąjunga, taip pat ir Lietuva, kuri kaip viena atviriausių pasaulio ekonomikų yra labiausiai pažaidžiama dėl bet kokių suvaržymų pasaulinėje prekyboje“, – aiškino ekonomistas.
Kitą riziką N. Mačiulis mato Italijoje, kuri nenori mažinti fiskalinio deficito ir per optimistiškai prognozuoja ateities perspektyvas. Pasak jo, Italijai nesilaikant Europos Sąjungos fiskalinės sutarties, tai „veda ne tik prie konflikto su Europos Komisija, bet ir mažesnių kreditų reitingų didesnės skolinimosi kainų“.
„Tai gali destabilizuoti visą eurozoną“, – pareiškė jis.
N. Mačiulis grėsmių įžvelgia iš besivystančiose rinkose, kur per žemų palūkanų dešimtmetį prikaupta nemažai naujų skolų. Pasak jo, labiausiai pažeidžiamos yra Argentina, Brazilija, Turkija, kurios skolinasi JAV doleriais, o jais pajamų negauna.
Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.
