n. mačiulio

Lietuvoje liepos mėnesį fiksuota 0,3 proc. išankstinė defliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI).  Tuo metu suderinta išankstinė metinė (liepą, palyginti su 2019-ųjų liepa) infliacija buvo 0,9 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Koronaviruso sukeltos krizės ir karantino poveikį jau patiria 40 proc. šalies įmonių, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, krizė turės ir teigiamų pasekmių verslui – nepriklausyti vien nuo Kinijos norinčios pasaulio bendrovės po krizės turės diversifikuoti tiekimo grandinę.  „Skaičiuojame, kad apie 40 proc.

Kokie jau įgyvendinti sprendimai didina Lietuvos ekonomikos potencialą ir kokių sprendimų dar trūksta ekonomikos bei verslo spurtui, ketvirtadienį diskutuota per Lietuvos ekonomikos konferenciją Vilniuje. „Lietuva tikrai daro didelį progresą ir tai iš esmės yra neteisinga priskirti kuriai nors vyriausybei“, – mano advokatų kontoros TGS Baltic Vadovaujantysis partneris, Energetikos industrijos grupės vadovas Vilius Bernatonis.

Nuo 2010 metų rugsėjo „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu dirbantis Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad nauja krizė Lietuvoje gali prasidėti dėl išorinio šoko. „Kaip ir visos praėjusios krizės Lietuvoje, taip ir kita, greičiausiai, prasidės dėl išorinio šoko“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybes, tvirtino N. Mačiulis. Jis kol kas neįžvelgia didelių šalies ekonomikos ir finansų vidaus problemų, kurios galėtų sukelti krizę.

2009 metų ekonominės krizės priežastis analizuojantis Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklaus vieno didžiausių komercinių bankų „Swedbank“ darbuotojus. Parlamentarai apklaus daugiau negu 8 metus „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu dirbantį Nerijų Mačiulį. Kaip BNS sakė komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas, su juo bus aptarta, kokios, jo nuomone, priežastys sukėlė krizę, ir bankų elgesį po krizės bei Lietuvos banko vaidmenį tuo laikotarpiu.

Ankstesnės ekonominės krizės savaime neleidžia prognozuoti artėjančių kataklizmų, tačiau esama grėsmių, jog pastarąjį dešimtmetį trunkantis ekonomikos ciklas pasibaigs šiurkščiai, teigia „Swedbank“ analitikas. Kaip vieną didžiausių neigiamų faktorių Nerijus Mačiulis akcentuoja neišmintingą ekonominę politiką.

Kaupti lėšas senatvei – svarbus ir ilgalaikis sprendimas, kurį būtina priimti ne tik apsvarsčius visas galimybes, bet ir atsižvelgiant į tai, kad po kelių ar kelių dešimčių metų kai kurios gyvenimo aplinkybės gali keistis.

Pasitraukus Pakruojo „Kruojai“ iš „SMScredit.lt A lygos“, likę pirmenybių turai sutrumpės vieneriomis rungtynėmis. Šį kartą po pakruojiečių pasitraukimo atsivėrusia praraja pasinaudos Vilniaus „Žalgiris“. Savo ruožtu įdomiausia 25-ojo turo akistata įvyks Kaune, kur vietos „Spyris“ priims turnyro lentelės kaimynę Marijampolės „Sūduvą“. Kauniečiai, norėdami pakovoti dėl ketvirtosios vietos, suteikiančios teisę atstovauti Lietuvai Europos lygos atrankos varžybose, šio mačo pralaimėti nebegali.

Šiais metais planuojant pradėti šaukimus į privalomąją karo tarnybą, ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad šauktinių atrankos vadinamosios loterijos principas yra kvailas ir taip esą bus griaunamos šeimos. Seimo narė Rasa Juknevičienė nurodė, kad šeimų griauti niekas neketina.

 Lietuva – saugesnė, stipresnė ir nuveikusi daug svarbių darbų. Taip į 2014 metus vertina premjeras Algirdas Butkevičius. Anot ministro pirmininko, pažvelgę į iškalbingus skaičius ir faktus, galime tvirtinti, kad, nepaisant geopolitinės įtampos, šie metai mums visiems ir Lietuvos ekonomikai buvo gana sėkmingi.

Lietuviškas paradoksas: šalyje registruota 151 tūkst. valstybės išlaikomų bedarbių, o premjeras Algirdas Butkevičius prakalbo, kad mažėjant gyventojų ir trūkstant darbo jėgos, reikėtų liberalizuoti užsieniečių įdarbinimą. Profesinės sąjungos tvirtina, jog ir Lietuvoje atsirastų dirbančiųjų, bet maži atlyginimai motyvuoja gyventi iš pašalpų. Pavyzdžiui, iš kone 7000 šiais metais Panevėžio darbo biržoje registruotų laisvų darbo vietų daugiau nei 60 proc.

Anot „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, pasiūlyti taupymo sprendimai biudžeto problemų neišspręs. „Surinkti šimtą milijonų galima remiantis tik optimistiniais skaičiavimais, labai gali būti, kad su visomis šiomis reformomis pajamos į valstybės biudžetą nepadidėtų, nes kai kurie asmenys pajamas imtų slėpti ir pan.“, – aiškino jis. Pasak ekonomisto, itin daug triukšmo sukėlęs automobilių mokestis turėtų būti universalus visiems, o ne keliasdešimčiai tūkstančių automobilių.