Jos vadovaujama tarnyba tai padaryti rekomendavo Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms.
„Be galo būtų svarbu inicijuoti platesnio masto tyrimą, kuris galėtų plačiau identifikuoti iššūkius, su kuriais susiduria į Lietuvą iš Ukrainos atvykę asmenys“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė kontrolierė.
Anot jos, reikėtų panagrinėti ukrainiečių situaciją Lietuvoje įvairiais aspektais – kaip jie jaučiasi darbo rinkoje, paslaugų, sveikatos apsaugos, švietimo ir kitose srityse.
„Tą daryti reikėtų tiek lyties, amžiaus, negalios, socialinės padėties klausimais, atsižvelgiant į kalbos ir kitus aspektus. Taip pat naujose Lietuvos gyventojų grupėse pamatuoti tam tikras nuostatas lygių galimybių klausimais apskritai“, – sakė B. Sabatauskaitė.
Kol kas apie karo pabėgėlių situaciją žinoma fragmentiškai. Kontrolierės teigimu, sulaukiama signalų, kad ukrainiečiams kyla sunkumų išsinuomoti būstą, įsidarbinti.
„Tarp tų iššūkių, kuriuos pastebime gaudami žmonių kreipimusis, vienas yra būsto prieinamumas. Ukrainiečiai, kaip ir kitos gyventojų grupės, dažnai susiduria su būsto nuomos prieinamumu dėl to, kad turi vaikų, kai kada ir nenorima nuomoti buto ukrainiečiams“, – teigė B. Sabatauskaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pagal galiojantį įstatymą Ukrainos piliečių skundai dėl diskriminacijos pilietybės pagrindu nebūtų nagrinėjami.
„Jie galėtų kreiptis dėl kitų įvairių pagrindų, bet jeigu nukenčia dėl pilietybės, įstatymas apriboja – (jis apima – BNS) tik Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės piliečių ir jų šeimų narių pilietybę“, – sakė B. Sabatauskaitė.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios, į Lietuvą iš Ukrainos apvyko per 76 tūkst. žmonių.
